Datos ir faktai: 2024–2021 | 2020–2011 | 2010–2001 | 2000–1989 | 1988–1940 | 1940–1926 | Nepriklausomybės laikotarpis | Okupacijos metai | Pervarta ir pirmasis laisvės dešimtmetis | Antrasis laisvės dešimtmetis | Trečiasis laisvės dešimtmetis
Žymiausios arkivyskupijos istorijos datos ir faktai
Okupacijos metai (1988–1940)
1988 m.
- Dėl amžiaus atsistatydinus arkivyskupui L. POVILONIUI, vyskupas J. PREIKŠAS paskiriamas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi, vyskupas V. MICHELEVIČIUS – Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkojo administratoriaus generalvikaru.
1987 m. – Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejus
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II Lietuvos vyskupams parašo apaštališkąjį laišką Sescentesima Anniversaria (švenčiant lietuvių tautos Krikšto 600 metų jubiliejų). Arkivyskupo JURGIO MATULAIČIO beatifikacija.
1986 m.
- Vyskupu įšventinamas ir antruoju arkivyskupijos pagalbininku paskiriamas Vladislovas MICHELEVIČIUS (1924–2008).
1984-ieji – Jubiliejiniai šv. Kazimiero metai
Popiežius JONAS PAULIUS taria žodį Lietuvai ir jos Bažnyčiai, kovo 4 dieną Šv. Petro bazilikoje, Romoje, minint šv. Kazimiero mirties 500 metų sukaktį
- Vyskupui Liudvikui POVILONIUI suteikiamas Arkavikos arkivyskupo titulas.
- Vyskupu įšventinamas ir Kauno arkivyskupijos pagalbininku paskirtas Juozas PREIKŠAS (gim. 1926).
1979 m.
- Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų apaštališkojo administratoriaus pareigas perima vyskupas Liudvikas POVILONIS.
1978 m.
- Švč. Trejybės bažnyčia (buvusi uždaryta nuo 1963 m.) perduodama Kauno tarpdiecezinei kunigų seminarijai.
1975 m.
- Kaune vieši Berlyno arkivyskupas kardinolas Alfredas BENGSCHAS.
1973 m.
Pradedamos Eucharistijos bičiulių rengiamos, sovietų saugumo persekiotos piligriminės eisenos į Šiluvą. Eucharistijos bičiulių sąjūdis, kurio pradžia neatsiejama nuo Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos (ypač ses. Jadvygos Stanelytės), o istorija – nuo Kauno, per kelerius metus nuo 1969 m. paplito visoje Lietuvoje. Pirmoji vieša akcija – 1973 m. gegužės 19–20 d. kryžiaus pastatymas Kryžių kalne. Sąjūdis rengė permaldavimo eisenas į Šiluvą, atstatė ir prižiūrėjo Kryžių kalną, ugdė jaunimą katalikiška, patriotine dvasia, dalyvavo pogrindinėje kovoje už tikėjimo laisvę.
- Telšių vyskupas pagalbininkas Liudvikas POVILONIS MIC (1910–1990) paskiriamas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinio administratoriaus koadjutoriumi su paveldėjimo teise.
1972 m.
Pradėjus leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, vėliau kitą pogrindinę literatūrą, Kaunas tampa pogrindinio religinio gyvenimo epicentru.
1969 m.
- Įšventinamas vyskupu ir paskiriamas arkivyskupijos pagalbininku Romualdas KRIKŠČIŪNAS (1930–2010). Šias pareigas jis ėjo iki 1973 m., kai buvo paskirtas Panevėžio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi.
1965 m.
- Arkivyskupijos valdytoju tampa prelatas dr. Juozapas MATULAITIS-LABUKAS (1894–1979), netrukus įšventintas į vyskupus ir popiežiaus PAULIAUS VI paskirtas arkivyskupijos apaštališkuoju administratoriumi.
1947 m.
- 1947–1965 m. arkivyskupiją valdo kan. Juozapas STANKEVIČIUS (1903–1974), sykiu 16 metų administravęs Vilkaviškio ir 8 metus Kaišiadorių vyskupiją.
1944 m.
- Artėjant Raudonajai armijai, arkivyskupijos ganytojai – arkivyskupas Juozapas SKVIRECKAS ir vyskupas Vincentas BRIZGYS pasitraukia į Vakarus.
- 1944–1947 m. arkivyskupijos valdymo reikalus tvarko prelatas Stanislovas JOKŪBAUSKIS (1880–1947).
Prasideda ypač aktyvios represijos prieš kunigus. Iki 1951 m. suimami ir nuteisiami 58 arkivyskupijos kunigai.
1940 m.
- Vyskupu įšventinamas ir Kauno arkivyskupo pagalbininku paskiriamas Vincentas BRIZGYS (1903–1992)
Sovietų kariuomenei okupavus Lietuvą, kaip ir visoje šalyje, Kauno arkivyskupijoje Bažnyčia išgujama iš viešojo gyvenimo, jos turtas nacionalizuojamas, bažnyčios ir vienuolynai uždaromi.
- Iš Vytauto Didžiojo universiteto pašalinamas Teologijos-filosofijos fakultetas.
1941–1942 m.
47 Kauno arkivyskupijos kunigai slapsto žydus.
