Kauno arkivyskupijai – 100
Arkivyskupo sveikinimas pradedant švęsti jubiliejų
Švenčiame 100-metį
- 2025 12 02 | Aurelija Plokštytė. 100 metų Lietuvos bažnytinei provincijai – tai Bažnyčios vasario 16-oji (bernardinai.lt)
- 2025 11 30 I Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo homilija pradedant arkivyskupijos 100-mečio jubiliejų Kauno arkikatedroje bazilikoje
- 2025 11 30 I Vilties žvakės įžiebimu pradėtas Adventas, o himnu Šventajai Dvasiai – arkivyskupijos šimtmečio metai
- 2025 09 07 I Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo ganytojiškasis laiškas pradedant Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiui paveikslo piligrimystę parapijose (skiriama artėjantiems Jubiliejaus metams)
Šimtmečio link
Kauno arkivyskupija buvo įkurta prieš 100 metų, 1926-aisiais (balandžio 4 d., per šv. Velykas), kai popiežius PIJUS XI apaštališkąja konstitucija LITUANORUM GENTE įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją.
Lietuvos bažnytinės provincijos su metropoline Kauno arkivyskupija ir keturiomis – Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių, Vilkaviškio – vyskupijomis projektą parengė glaudžiai su Kaunu susijęs ir čia paskutinius gyvenimo metus praleidęs palaimintasis arkivyskupas Jurgis MATULATIS MIC (1871–1927).
1918 m. gruodžio 1 d. Kauno katedroje konsekruotas vyskupu Jurgis Matulaitis po Vilniaus vyskupijos valdymo laikotarpio ir pareigų atsisakymo išvyksta į Romą. 1925 m. gruodį sugrįžta į Kauną kaip titulinis Adulijos arkivyskupas ir Šventojo Sosto pasiuntinys – apaštališkasis administratorius Lietuvai. Kaune rengia Lietuvos bažnytinės provincijos projektą ir įteikia popiežiui Pijui XI. Balandį apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ įsteigiama Lietuvos bažnytinė provincija. Taip pat rengia Lietuvos valstybės konkordato su Šventuoju Sostu projektą. Arkivyskupas J. Matulaitis mirė Kaune 1927 m. 1934 metais perlaidotas Marijampolės bazilikos koplyčioje.
Įsteigus Kauno arkivyskupiją buvo sukurta administracinė struktūra, pradėtos organizuoti įvairios bažnytinės tarnystės, tarnybų darbas. Daug dėmesio skirta kunigų seminarijos ir Teologijos-filosofijos fakulteto reikalams. Nuo 1926 m. Kauno kunigų seminarijoje, iki tol vadinamoje Žemaičių seminarija, studijavo ne tik Kauno arkivyskupijos, bet ir Telšių, Panevėžio bei Kaišiadorių vyskupijų klierikai. Nuo 1938 m. popiežiaus Pijaus XI leidimu seminarija vadinama tarpdiecezine.
Nepriklausomybės laikotarpio pabaigoje, 1940-aisiais, Kauno arkivyskupijos teritorijoje gyveno apie 500 tūkst. katalikų, gyvavo 91 parapija, veikė per 30 filijinių bažnyčių, 34 oratorijos, 84 koplyčios, dirbo 317 kunigų. Katalikiškųjų draugijų bei organizacijų veiklą koordinavo nuo 1919 m. veikęs Katalikų veikimo centras.
Pirmasis Kauno arkivyskupas buvo Juozapas Jonas SKVIRECKAS (1873–1959) (valdymo metai – 1926–1944).
J. J. Skvireckas gimė 1873 m. Rimkūnų k., Pumpėnų parapijoje, Panevėžio aps. Studijavo Žemaičių dvasinėje seminarijoje, Peterburgo dvasinėje seminarijoje. 1899 m. Kauno katedroje įšventintas kunigu. Šventojo Rašto vertimas iš lotynų į lietuvių kalbą – vienas reikšmingiausių arkivyskupo J. Skvirecko teologijos ir vertimo darbų. 1919 m. kovo 10 d. popiežius Benediktas XV nominavo Ceramo tituliniu vyskupu ir paskyrė Žemaičių vyskupo pagalbininku. 1919 m. liepos 13 d. Kauno katedroje iškilminga vyskupo konsekracija buvo pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje. 1926 m. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu vadovauti Kauno metropolijai. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, laikėsi visiško nebendradarbiavimo su sovietais nuostatos. 1944 m. priverstas išvykti į Vakarus. 1945 m. įsikūrė Šv. Vincento seserų vienuolyne Zamse (Austrija), ten mirė 1959 m. 1998 metais arkivyskupo palaikai perlaidoti Kauno arkikatedros kriptoje.
Veržlų bažnytinio gyvenimo kūrimą sustabdė arba visai nutraukė sovietų ir nacių okupacijos. Kauno Bažnyčia, kaip ir visoje Lietuvoje, tada atskirta nuo valstybės ir išguita iš visų visuomenės gyvenimo sričių.
Okupacijos laikotarpiu ypač sunkūs Kauno arkivyskupijai buvo pokario metai. Vien iš Kauno, kur dirbo 70 kunigų, 50 buvo ištremta. Daugelyje bažnyčių uždraustos pamaldos. Uždarytos 23 bažnyčios, sykiu panaikinant parapijas, koplyčias. Dekanatų, kurių anksčiau buvo dešimt, sumažinta iki šešių. Bažnyčios apdėtos dideliais mokesčiais, kunigams uždrausta vykti į kitose parapijose rengiamus atlaidus, apribotos religinių patarnavimų teikimo galimybės, panaikintos religinės šventės. 1948 m. buvo nusavintos dar nenacionalizuotos klebonijos, špitolės ir kiti gyvenamieji namai, uždrausta mokyti vaikus tikybos. Valdžia visaip kišosi į arkivyskupijos valdymą. Ją ilgą laiką valdė kapituliniai vikarai, vėliau – neturintys ordinaro teisių apaštališkieji administratoriai.
Bažnyčios, jos dvasininkų, vienuolių, tikinčiųjų persekiojimas baigėsi ir bažnytinio gyvenimo atgimimas Kauno arkivyskupijoje prasidėjo 1990 m. Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę. Šį atgimimą drąsino, parodydamas kryptį, popiežius šv. Jonas Paulius II – pirmasis Lietuvą (ir Kauną) aplankęs Šventasis Tėvas.
