Kauno arkivyskupijai – 100
Arkivyskupo sveikinimas pradedant švęsti jubiliejų
Švenčiame 100-metį
- 2026 02 18 I Arkivyskupas K. Kėvalas: „Gavėnia yra tiltas tarp kasdienybe pažymėto gyvenimo ir Velykų amžinybės prisikėlimo“ (bernardinai.lt)
- 2026 02 16 I Aurelija Plokštytė. Lietuvos Bažnyčios laisvės kelias: nuo sovietmečio iškreiptų veidrodžių pasaulio iki popiežiaus noro būti kuo arčiau lietuvių (bernardinai.lt)
- 2026 01 21 | Aurelija Plokštytė. Arkivyskupas K. Kėvalas apie tai, kuo Bažnyčia gyvens 2026-aisiais (bernardinai.lt)
- 2025 12 02 | Aurelija Plokštytė. 100 metų Lietuvos bažnytinei provincijai – tai Bažnyčios vasario 16-oji (bernardinai.lt)
- 2025 11 30 I Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo homilija pradedant arkivyskupijos 100-mečio jubiliejų Kauno arkikatedroje bazilikoje
- 2025 11 30 I Vilties žvakės įžiebimu pradėtas Adventas, o himnu Šventajai Dvasiai – arkivyskupijos šimtmečio metai
- Jubiliejaus metų Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo (kopijos) piligrimystė Kauno arkivyskupijoje
- 2025 09 07 I Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo ganytojiškasis laiškas pradedant Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiui paveikslo (kopijos) piligrimystę parapijose (skiriama artėjantiems Jubiliejaus metams)
Šimtmečio link
Kauno arkivyskupija buvo įkurta prieš 100 metų, 1926-aisiais (balandžio 4 d., per šv. Velykas), kai popiežius PIJUS XI apaštališkąja konstitucija LITUANORUM GENTE įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją.
LITUANORUM GENTE vertimas lietuvių kalba
Lietuvos bažnytinės provincijos su metropoline Kauno arkivyskupija ir keturiomis – Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių, Vilkaviškio – vyskupijomis projektą parengė glaudžiai su Kaunu susijęs ir čia paskutinius gyvenimo metus praleidęs palaimintasis arkivyskupas Jurgis MATULATIS MIC (1871–1927).
1918 m. gruodžio 1 d. Kauno katedroje konsekruotas vyskupu Jurgis Matulaitis po Vilniaus vyskupijos valdymo laikotarpio ir pareigų atsisakymo išvyksta į Romą. 1925 m. gruodį sugrįžta į Kauną kaip titulinis Adulijos arkivyskupas ir Šventojo Sosto pasiuntinys – apaštališkasis administratorius Lietuvai. Kaune rengia Lietuvos bažnytinės provincijos projektą ir įteikia popiežiui Pijui XI. Balandį apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ įsteigiama Lietuvos bažnytinė provincija. Taip pat rengia Lietuvos valstybės konkordato su Šventuoju Sostu projektą. Arkivyskupas J. Matulaitis mirė Kaune 1927 m. 1934 metais perlaidotas Marijampolės bazilikos koplyčioje.
Įsteigus Kauno arkivyskupiją buvo sukurta administracinė struktūra, pradėtos organizuoti įvairios bažnytinės tarnystės, tarnybų darbas. Daug dėmesio skirta kunigų seminarijos ir Teologijos-filosofijos fakulteto reikalams. Nuo 1926 m. Kauno kunigų seminarijoje, iki tol vadinamoje Žemaičių seminarija, studijavo ne tik Kauno arkivyskupijos, bet ir Telšių, Panevėžio bei Kaišiadorių vyskupijų klierikai. Nuo 1938 m. popiežiaus Pijaus XI leidimu seminarija vadinama tarpdiecezine.
NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKOTARPIO (1926–1940) >> pabaigoje, 1940-aisiais, Kauno arkivyskupijos teritorijoje gyveno apie 500 tūkst. katalikų, gyvavo 91 parapija, veikė per 30 filijinių bažnyčių, 34 oratorijos, 84 koplyčios, dirbo 317 kunigų. Katalikiškųjų draugijų bei organizacijų veiklą koordinavo nuo 1919 m. veikęs Katalikų veikimo centras.
Pirmasis Kauno arkivyskupas buvo Juozapas Jonas SKVIRECKAS (1873–1959) (valdymo metai – 1926–1944).
Juozapas Jonas SKVIRECKAS >> gimė 1873 m. Rimkūnų k., Pumpėnų parapijoje, Panevėžio aps. Studijavo Žemaičių dvasinėje seminarijoje, Peterburgo dvasinėje seminarijoje. 1899 m. Kauno katedroje įšventintas kunigu. Šventojo Rašto vertimas iš lotynų į lietuvių kalbą – vienas reikšmingiausių arkivyskupo J. Skvirecko teologijos ir vertimo darbų. 1919 m. kovo 10 d. popiežius Benediktas XV nominavo Ceramo tituliniu vyskupu ir paskyrė Žemaičių vyskupo pagalbininku. 1919 m. liepos 13 d. Kauno katedroje iškilminga vyskupo konsekracija buvo pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje. 1926 m. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu vadovauti Kauno metropolijai. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, laikėsi visiško nebendradarbiavimo su sovietais nuostatos. 1944 m. priverstas išvykti į Vakarus. 1945 m. įsikūrė Šv. Vincento seserų vienuolyne Zamse (Austrija), ten mirė 1959 m. 1998 metais arkivyskupo palaikai perlaidoti Kauno arkikatedros kriptoje.
Veržlų bažnytinio gyvenimo kūrimą sustabdė arba visai nutraukė sovietų ir nacių okupacijos. Kauno Bažnyčia, kaip ir visoje Lietuvoje, tada atskirta nuo valstybės ir išguita iš visų visuomenės gyvenimo sričių.
OKUPACIJOS LAIKOTARPIU >> ypač sunkūs Kauno arkivyskupijai buvo pokario metai. Vien iš Kauno, kur dirbo 70 kunigų, 50 buvo ištremta. Daugelyje bažnyčių uždraustos pamaldos. Uždarytos 23 bažnyčios, sykiu panaikinant parapijas, koplyčias. Dekanatų, kurių anksčiau buvo dešimt, sumažinta iki šešių. Bažnyčios apdėtos dideliais mokesčiais, kunigams uždrausta vykti į kitose parapijose rengiamus atlaidus, apribotos religinių patarnavimų teikimo galimybės, panaikintos religinės šventės. 1948 m. buvo nusavintos dar nenacionalizuotos klebonijos, špitolės ir kiti gyvenamieji namai, uždrausta mokyti vaikus tikybos. Valdžia visaip kišosi į arkivyskupijos valdymą. Ją ilgą laiką valdė kapituliniai vikarai, vėliau – neturintys ordinaro teisių apaštališkieji administratoriai.
Bažnyčios, jos dvasininkų, vienuolių, tikinčiųjų persekiojimas baigėsi ir bažnytinio gyvenimo atgimimas Kauno arkivyskupijoje prasidėjo 1989 m. sulig tautiniu atgimimu ir 1990 metais Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Dauguma išorinių Bažnyčios veiklą ribojusių užtvarų buvo sugriauta. Kauno arkivyskupijai, kaip ir Bažnyčiai visoje Lietuvoje, pradėtas grąžinti sovietų valdžios konfiskuotas turtas, atsivėrė tikybos mokymo, karitatyvinės, evangelizacinės, kultūrinės, informacinės veiklos galimybės. Buvo atkuriamos ir steigiamos naujos bažnytinės institucijos, tarnybos ir organizacijos.
PIRMOJO LAISVĖS DEŠIMTMEČIO >> pirmoji atgimimo kregždė buvo 1988 m Kaune katalikių moterų sambūrio atgaivintas Caritas, 1991 m. perorganizuotas į dvasininkų ir pasauliečių susivienijimą karitatyvinei veiklai. Buvo atgautos sovietų uždarytos bažnyčios. Vėl viešai ėmė veikti vyrų ir moterų vienuolijos. 1993 m. per Atvelykį Kauno sporto halėje surengta Vilties šventė – pirmasis masinis evangelizacinis renginys. Tais pat metais per Sekmines Kaune surengiamas (drauge su JAV katalikų charizminio judėjimo komanda „Renewal ministry“ ) evangelizacinis renginys FIRE. Laisvės dešimtmetį vainikavo Didysis 2000 m. krikščionybės jubiliejus bei jam skirtas birželio 1–4 d. Kaune vykęs Lietuvos II Eucharistinis kongresas „Jėzus - tikroji Gyvenimo Duona".
Bažnyčios ir visos visuomenės atgimimą padrąsino ir parodė ateities kryptį šv. JONAS PAULIUS II – pirmasis Lietuvą (ir Kauną) su apštališkuoju vizitu aplankęs Šventasis Tėvas.
Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo bei Didžiojo krikščionybės jubiliejaus paskatintą religinio gyvenimo pakilimą siekta palaikyti ir toliau brandinti, rūpinantis kaip galima geriau išplėtoti visas sielovados sritis. Augo ir stiprėjo arkivyskupijos bažnytinės organizacijos ir bendrijos, jų bendradarbiai bei savanoriai. Nuo didesnio masto, iškilių renginių žvilgsnis krypo ir į parapijas.
ANTROJO LASVĖS DEŠIMTMEČIO >> pradžioje, 2003 m., pradėtas pasirengimas Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui siekiant atnaujinti arkivyskupijos gyvenimą bei naujai pertvarkyti organizacinę struktūrą. Ketverius metus trukę pasirengimo darbai vyko 10-yje Sinodo komisijų. Skirtingai nei pirmajame arkivyskupijos sinode 1934 m., kurį rengė tik dvasininkai, arkivyskupijos antrojo sinodo darbe reikšmingas vaidmuo buvo skiriamas pasauliečiams. Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo, 2007 m. sušaukto Kaune, darbo vaisius buvo arkivyskupo S. Tamkevičiaus patvirtinti nutarimai, kaip plėtosis tolesnis Kauno Bažnyčios gyvenimas.
2004 m. įvyko atstatytos Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios pirmosios dedikacijos iškilmės.
2003 m. į Šiluvos bazilikos didįjį altorių sugrąžinus restauruotąjį Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą, pastačius Jono Pauliaus II namus šventovė vis labiau tapo šiuolaikiniu piligrimystės centru. Šiluva ypač atnaujinta rengiantis Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejui, kuris minėtas 2008 m. Šilinėse dalyvaujant popiežiaus legatui bei 150 tūkst. piligrimų iš įvairių šalių.
Arkivyskupijos bendruomenė toliau puoselėjo ir gynė krikščioniškąsias vertybes, liudijo viltį savo bendruomenėse, kartu žvalgėsi naujų sielovados horizontų, ieškojo būdų, kaip atnaujinti evangelizacinę bei misijinę tarnystę šiuolaikinėje visuomenėje.
TREČIOJO DEŠIMTMEČIO >> dvasinio atsinaujinimo laikas sutapo kartu su Visuotinėje Bažnyčioje švenčiamu Gailestingumo jubiliejumi. Lietuvą aplankė popiežius Pranciškus, antrasis Šventasis Tėvas mūsų istorijoje, bei ragino žvelgti į Kristų – mūsų viltį.
