A†A KUNIGAS JUBILIATAS JUOZAS ČEPĖNAS
(1928–1970–2022)
2022 metų rugsėjo 15 dieną, eidamas 95-uosius metus, mirė Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos altaristas kunigas Juozas Čepėnas.
Juozas Čepėnas gimė 1928 metų vasario 28 dieną Velaikių kaime, Daugailių parapijoje, ūkininkų šeimoje. Jo dokumentuose kaip gimimo metai yra nurodyti 1930-ieji, tačiau kunigas Juozas pats buvo prašęs ištaisyti šią neteisybę, paaiškindamas, kad Antrajam pasauliniam karui tebesitęsiant, kai grėsė būti paimtam į sovietinę kariuomenę, padedant valsčiaus pareigūnui, buvo „pajaunintas“ dvejais metais.
Pradžios mokyklą Juozas Čepėnas lankė Gutaučių kaime, o ją baigęs įstojo į Utenos gimnaziją, tačiau šios baigti neteko. Tai buvo susiję su Juozo tėvų tremtimi į Sibirą 1948 metais. Buvo norėta išvežti taip pat ir patį Juozą bei jo brolį Povilą. Kadangi jų nerado namie, jie liko Lietuvoje, tačiau, vengdami papulti į akis, pasitraukė gyventi kitur. Teko slapstytis, kol galiausiai atsidūrė Kaune, nors ir ten jų niekas nelaukė. Per stebuklą juos priglaudė geri žmonės. Juozas didelių pastangų dėka įstengė baigti gimnaziją.
Kaip tvirtino pats Juozas, tokia kontrastinga vaikystė ir paauglystė, kur pynėsi džiaugsmas ir liūdesys, romantika ir skausmas, įkvėpė jį pasirinkti kunigystės kelią. Tam įtakos padarė ir Utenos gimnazijos auklėtojas kunigas Povilas Ragožinskas.
1949 metais Juozas Čepėnas išlaikė stojamuosius egzaminus į Kauno kunigų seminariją, tačiau pokalbio metu tuometinis seminarijos rektorius, paklausinėjęs kandidatą apie šeimą ir sužinojęs, kad Juozo tėvai yra ištremti į Sibirą, pasakė: „Būsi kaip žiburys ant aukšto kalno ir čia mokytis negalėsi, išveš ir tave.“
Kuriam laikui Juozui teko atsisveikinti su svajone tapti kunigu. Šešerius metus jis dirbo Kauno miesto I ligoninėje sekretoriaus-sandėlininko pareigose, kol, grįžus į Lietuvą tėvams, 1956 metais vėl pamėgino stoti į kunigų seminariją. Šį kartą viskas sekėsi sėkmingai. Mokėsi gerai, pasižymėjo iškalba, turėjo seminarijos vadovybės pasitikėjimą, buvo paskirtas klierikų dekanu. Tačiau 1960 metais Religinių reikalų tarybos įgaliotinio reikalavimu buvo pašalintas iš seminarijos.
Po pašalinimo Juozas Čepėnas dirbo zakristijonu Kauno Įgulos bei Aleksoto bažnyčiose, o nuo 1966 metų sandėlininku Kaune vaikų darželyje bei J. A. Domaševičiaus vardo sanatorijoje. Į seminariją jam buvo leista grįžti tik 1969 metais. Ir tuo metu, ir vėliau sovietinis saugumas nuolat vargino Juozą, siekdamas priversti bendradarbiauti. Jau vėliau jis buvo kaltina-mas „Katalikų Bažnyčios Lietuvoje kronikos“ platinimu.
Kunigų seminariją Juozas Čepėnas baigė ir buvo įšventintas kunigu 1970 metų gegužės 23 dieną. Pirmoji jo kunigiškojo darbo vieta buvo Raseiniai, kur buvo paskirtas vikaro pareigoms. Dar nepraėjus metams buvo paskirtas ir Kalnujų parapijos vikaru. Kalnujai tuo metu jau nebeturėjo savo klebono, ir šią parapiją aptarnavo Raseinių kunigai. Nors formaliai kunigas Juozas buvo vikaras, faktiškai jam teko atlikti ir klebono pareigas. 1972 metais jam buvo pavesta administruoti Kalnujų parapiją, drauge pasiliekant Raseinių vikaru. Jo rūpesčiu buvo praplėsta ir suremontuota Kalnujų bažnyčia. Kunigo Juozo Čepėno pastangos rado atgarsį ir parapijiečių širdyse. Dar 1973 metais jie prašė kunigą Juozą skirti Kalnujų parapijos klebonu, tą patį pageidavimą pakartojo ir 1975 metais. Be abejo, dėl sumažėjusio kunigų skaičiaus tokio prašymo patenkinti galimybės nebuvo.
Kunigo Juozo Čepėno pastangos ir rūpestis Kalnujų parapija neliko nepastebėtas, ir 1976 metų birželio 30 dieną jis buvo paskirtas Eržvilko parapijos administratoriumi. Ten uoliai darbavosi penkerius metus, kol 1981 metais buvo paskirtas Gruzdžių parapijos klebonu. 1983 metais jam buvo pavesta ir Šiupylių parapijos sielovada.
Gruzdžiuose 1987 metų rugsėjo 9 dienos vakare klebonijoje kunigą Juozą Čepėną ir šeimininkę užpuolė ir sumušė du milicijos darbuotojų uniformomis vilkėję vyrai. Plėšikai pagrobė rastus pinigus, automobilį, kitas vertybes. Buvo įtarimas, kad tai saugumo organų provokacija. Plėšikai taip ir liko nesurasti.
Dėl šio įvykio labai pašlijo kunigo Juozo Čepėno sveikata. 1988 metų sausio mėnesį jis kreipėsi į vyskupą, prašydamas jį iškelti iš Gruzdžių ir 1988 metų gegužės 25 dieną buvo paskirtas Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos altaristu vikaru. Šioje bažnyčioje jis dirbo iki mirties.
Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje kunigas Juozas pavyzdingai tarnavo parapijiečiams, palaikė glaudžius tarpusavio ryšius su kolegomis kunigais. Čia paminėjo kunigystės sidabrinį ir auksinį jubiliejus. Silpnėjant sveikatai 2003 metais paprašė atleisti jį iš vikaro pareigų, paliekant vien tik altaristo tarnystei, tačiau, kiek tik leido jėgos, ir toliau tarnavo tikintiesiems ypač klausykloje.
Kunigo Juozo Čepėno palaikai pašarvoti Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Laidotuvių Mišios šeštadienį, rugsėjo 17 dieną 12 valandą. Po Šv. Mišių jo palaikai bus išvežti laidoti į tėviškę – Daugailius, kur 16 valandą bus aukojamos Šv. Mišios, o po jų kunigas Juozas Čepėnas atguls poilsio Daugailių bažnyčios šventoriuje.
Amžinąjį atilsį duok savo tarnui, Viešpatie!
Kauno arkivyskupijos kurija
