Rugsėjo 4 d. nacionalinė mokslinė konferencija Šiluvoje „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant" (papildyta)
Paskelbta: 2025-08-21 17:09:35

 

Rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, 10 val. Šiluvoje prasideda nacionalinė mokslinė konferencija „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant”, sutelkianti bei vienijanti Lietuvos ir užsienio intelektualus, akademikus, teisininkus bei visuomeninės minties lyderius.

Konferencija skirta apmąstyti 2021 m. rugsėjo 12 d. paskelbtą Šiluvos deklaraciją, kurioje išskirtinai pabrėžta būtinybė laisvoje demokratinėje valstybėje gerbti pamatinį asmens ir visuomenės gėrį –žmogaus gyvybę nuo jo prasidėjimo iki natūralios mirties, vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą, prigimtinę šeimą ir tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti savo vaikus, sąžinės, religijos ir žodžio laisvę.

Šių metų konferencijoje pagrindinis dėmesys kreipiamas laisvei ir demokratijai. Prelegentai iš Lietuvos ir užsienio pasidalins savo mintimis apie tai, kokie veiksniai ir kokiais būdais šiandienos Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje ardo demokratiją ir/ar riboja jos piliečių laisvę; kaip kurti šiuolaikinę valstybė bei visuomenę, kuri nenaikintų jos pačios išlikimui būtinų moralinių prielaidų; kaip visuomenėje atkurti pasitikėjimą tiesa; kaip suderinti laisvę vadovautis pažinta moraline tiesa su pareiga laikytis įstatymų, kuriuos nustato demokratinė dauguma; kaip išvengti žmogaus teisių infliacijos, „žmogaus teisėmis“ paverčiančios ideologinių grupių interesus; kaip valstybė gali padėti laisvei jos neuzurpuodama; kaip išvengti Konstitucijos pavertimo instituciniu demokratijos bei laisvės varžymo instrumentu.

Konferencijoje pranešimus skaitys: buvęs popiežiaus Benedikto XVI asmeninis sekretorius, apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas dr. Georg Gänswein, filosofas prof. dr. Alvydas Jokubaitis, istorikas prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, teisininkas dr. Vygantas Malinauskas, strategijos specialistas, filosofijos lektorius Mindaugas Kubilius, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo bendradarbė prof. dr. Rasa Čepaitienė, VDU KTF Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė, Ateitininkų federacijos gen. sekretorius, filosofas Ignas Kriaučiūnas ir kt.

Diskusijos dalyje savo mintimis dalinsis: Kauno arkivyskupas metropolitas J. E. dr. Kęstutis Kėvalas, LR Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, Vilniaus universiteto lektorius, žurnalistas Linas Kontrimas. Moderuos žurnalistas Virginijus Savukynas.


------

Konferencijos globėjai: Kauno arkivyskupas J. E. Kęstutis Kėvalas, Vilniaus arkivyskupas J. E. Gintaras Grušas.
Organizatoriai: Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Vytauto Didžiojo universitetas, Laisvos visuomenės institutas.

Prelegentai: Apaštalinis nuncijus arkivysk. dr. Georg Gänswein, prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Rasa Čepaitienė, dr. Vygantas Malinauskas, Mindaugas Kubilius, Ignas Kriaučiūnas ir kt.
Diskutantai: J.E. dr. Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupas metropolitas, Asta Skaisgirytė, LR Prezidento vyr. Patarėja, Linas Kontrimas, Vilniaus universitetas. Moderatorius – Virginijus Savukynas, žurnalistas, kultūros antropologas

---

Renginio tiesioginė transliacija vyks per Delfi.lt, Laisvos visuomenės instituto ir Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos Facebook ir YouTube paskyras, internetiniame portale „Laikmetis“, Katalikų medijų centro Youtube paskyroje ir kitur.

---

Konferencijos aprašymas

Laisvė ir demokratija yra pamatinės vakarietiškos valstybės vertybės. Joms išsaugoti ir puoselėti skirta šiuolaikinė valstybės institucinė bei teisinė sistema. Šiandien ji žada visuomenės sugyvenimo tvarką, grindžiamą taisyklėmis, kurios užtikrina žmogaus teises ir nepriklauso nuo atskirų visuomenės narių moralinių įsitikinimų. Tačiau vis daugiau sričių, kurios anksčiau priklausė moralės normų laukui, yra reglamentuojamos valdžios nustatomomis taisyklėmis. Šiuolaikinė valstybė ne tik plečia įstatymais įtvirtinamų individo teisių sferą, bet ir žada padėti jam išsilaisvinti nuo pareigos vadovautis moraline tiesa. Moralinis reliatyvizmas tampa ne tik socialinio gyvenimo reiškiniu, bet ir valstybės įtvirtinamu bei ginamu principu.
Tačiau ar tokia nuo moralinės tiesos atskirta teisinė sistema gali išlikti tvari bei tesėti laisvos visuomenės pažadus? Ar, priešingai, ji tampa demokratijos kontrolės bei laisvės ribojimo įrankiu? Garsusis Böckenförde paradoksas skelbia, kad sekuliari valstybė gyvena remdamasi prielaidomis, kurių negali pati sau užtikrinti. Šiluvos deklaracija primena, kad „žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti“.

Pasaulyje stebimas vis didesnis įvairių gyvenimo sričių pajungimas teisinei tvarkai bei kontrolei koreliuoja su visuomenėje plintančiu suvokimu, kad lieka vis mažiau sričių, kuriose demokratinis piliečių pasirinkimas lemtų jų sugyvenimo tvarką.

Visuomenėse kyla nerimas, kad teisinė valstybės sistema, užuot gynusi laisvę bei demokratiją, vis labiau tampa institucijose pastaruoju metu vyraujančio „mokslu grįsto“ progresyvistinio gyvenimo modelio primetimo visuomenei įrankiu, kai visi yra verčiami tapti tos sistemos kolaborantais demokratijos bei laisvės vadovautis pažinta moraline tiesa sąskaita.

Tad šį nerimą keliantį reiškinį kviečiame aptarti šių metų Šiluvos konferencijoje, keliant ir kartu ieškant atsakymų į tokius ir panašius klausimus:
- kokie veiksniai ir kokiais būdais šiandienos Lietuvoje ardo demokratiją ir/ar riboja jos piliečių laisvę?
- kaip kurti šiuolaikinę valstybė bei visuomenę, kuri nenaikintų jos pačios išlikimui būtinų prielaidų?
- kaip visuomenėje atkurti pamatinį pasitikėjimą moraline tiesa?
- kaip suderinti laisvę vadovautis pažinta moraline tiesa su pareiga laikytis įstatymų, kuriuos nustato demokratinė dauguma?
- kaip išvengti žmogaus teisių infliacijos, „žmogaus teisėmis“ paverčiančios ideologinių grupių interesus?
- kaip valstybė gali padėti laisvei jos neuzurpuodama?
- kaip išvengti Konstitucijos pavertimo instituciniu demokratijos bei laisvės varžymo instrumentu?

Daugiau informacijos rasite čia >>
 

Organizatorių informacija

 

Ganytojo žodis

Melskime, kad ŠVENTOJI DVASIA, kuri prieš 100 metų lydėjo mūsų arkivyskupijos gimimą, šiandien atnaujintų mus taip pat galingai, kaip anuomet! Švč. Mergelė Marija, ŠILUVOS DIEVO MOTINA, telydi mus visame Jubiliejaus kelyje! Tebūna šis JUBILIEJAUS šventimas nauja pradžia Kauno arkivyskupijoje, o svarbiausia – mūsų širdyse susitinkant KRISTŲ – mūsų viltį!

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Šiluva

Kauno arkivyskupijos II sinodo nutarimai

Parama

Konferencijų centras

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune