KELIAUKIME SU POPIEŽIUMI PRANCIŠKUMI
Sielovados pasiūlymas 2019-iems metams
Plačiau apie projektą skaitykite
Arkivyskupo Liongino VIRBALO laiške
kunigams ir tikintiesiems
S P A L I S
EVANGELIJOS DŽIAUGSMAS – „AR NEBIJAU ĮSIMYLĖTI?“
1. Pažiūrėkime temą pristatantį filmuką.
2. Susipažinkime su mėnesio tema. Galima panaudoti skaidres (parsisiųsti PPTX ).
A .„Evangelijos džiaugsmo prisipildo širdys ir gyvenimas visų, kurie sutinka Kristų. Tie, kurie leidžiasi būti jo išgelbėjami, yra išlaisvinami iš nuodėmės, liūdesio, vidinės tuštumos ir vienatvės. Džiaugsmas visada gimsta ir atgimsta su Jėzumi Kristumi“, – taip popiežius Pranciškus pradeda savo apaštališkąjį paraginimą apie Evangelijos skelbimą šiandieniame pasaulyje Evangelii Gaudium. Tačiau „mes, krikščionys, – sakė popiežius 2013 m. gegužės 31 d. šv. Mišiose Šv. Mortos koplyčioje, – kažkodėl labiau linkę skųstis. Bet juk krikščionybė – tai laisvės ir džiaugsmo religija. Šventoji Dvasia mums vadovauja ir Ji yra džiaugsmo priežastis, džiaugsmo kūrėja. Šis dvasios džiaugsmas mums suteikia tikrą krikščionišką laisvę. Be džiaugsmo mes, krikščionys, nesugebame būti laisvi, vergaujame savo liūdnumui.“ „Didysis Paulius VI sakydavo, – tęsė popiežius Pranciškus, – kad liūdni, praradę viltį ir drąsą krikščionys nesugeba skelbti Evangelijos. Ir iš tiesų tai neįmanoma. Neįmanoma, jei tvyro laidotuvių nuotaika. Kaip dažnai krikščionims paprasčiau dalyvauti laidotuvių eisenoje nei šlovinti Viešpatį. Tik klausimas – ar toks krikščionis uždegtų kitus sekti Kristumi, ar bent jau uždegtų troškimą ieškoti Dievo. Benediktas XVI sakė, kad Bažnyčia auga ne prozelitizmo dėka, bet patraukdama savo liudijimu. Dvasinis liūdesys yra liga. Ką liudijame mes, krikščionys, jei po Mišių išeiname nusiminę? Gal tada neturime teisės pykti, kai žmonės mus matydami abejoja, ar Jėzus tikrai prisikėlė? Ar mes sutikome Jį Eucharistijoje, jei mūsų veidai ir širdys neperkeistos?“
B. Ar iš tiesų noriu susitikti su Kristumi? Leisti Jam sutikti mane? Ar nebijau įsimylėti Jėzų? Juk meilė priverčia keistis! O kartais taip nesinori keistis, kad verčiau apsisprendžiame nemylėti. Deja, šis apsisprendimas apsupa mus siena, atsiribojame nuo Dievo, kitų, net nuo pačių savęs, ir palaipsniui širdis tampa akmeninė. Tik užkietėjusiai širdžiai gali nerūpėti kitas žmogus. Kartais tokius troškimus, o gal labiau egoizmą, baimę būti atstumtam mes paslepiame prisdengdami tolerancija. Tariamės, kad nenorime peržengti kito žmogaus laisvės, tačiau dažnai labiau saugome save, savo jausmus, patirtis. O gal net ir Bažnyčioje mes nesidaliname Gerąja Naujiena. „Kartais girdime sakant: ʽTurime užsidaryti. Turime būti maža, bet autentiška Bažnyčia.ʼ Žodis „autentiška“ man sukelia alergiją, – sakė Pranciškus. – Mūsų nedaug, tačiau nesame mažuma, kuri ginasi nuo didesnio už save priešo. Esame maži kaip raugas, mūsų mažai – kaip druskos. Toks yra krikščionių pašaukimas. Nesigėdykime, kad mūsų nedaug. Nemanykime, kad ateities Bažnyčia bus išrinktųjų Bažnyčia. Rezignacija galvojant apie kultūrinį pralaimėjimą ateina iš piktosios dvasios, neateina iš Dievo. Nusivylus dejuoti – nekrikščioniška“ (iš popiežiaus kalbos 2019 m. rugsėjo 23 d. Komunikacijos dikasterijos antroje plenarinėje sesijoje).
C. Daug žmonių mano, kad Bažnyčia jų nesupranta, kad jai svetimi jų poreikiai, kad Dievas tik draudžia, o jei nesiseka įvykdyti Jo įsakymų, tada baudžia. Daug kam Bažnyčia yra tik šaltas ir tolimas atsiminimas, tėvų ar senelių perduota tradicija. Tačiau ir šie žmonės yra mūsų broliai ir seserys, Dievo mylimi vaikai. Turime atsiminti, kad visi žmonės, nepaisant gyvenimo aplinkybių, skubėjimo, įvairių rūpesčių, širdyje nešioja ne visada aiškiai išsakytą troškimą būti mylimi. „Labai svarbu, kad mes girdėtume abejones, kurios kamuoja mūsų laikų vyrus ir moteris. Be pretenzijos tuoj pat į jas atsakyti ar pasiūlyti visiems atvejams tinkamus iš anksto paruoštus sprendimus, be prozelitizmo užmačių, turime su jais dalytis gyvenimu ir padėti jiems, kad jų širdis pasiektų vaduojanti ir atnaujinanti Šventosios Dvasios galia. Skelbti Dievą, – sakė popiežius, – nereiškia kalbėti apie Dievą ar įrodinėti Jo buvimą. Juk ir velnias žino, kad Dievas yra. Skelbti Dievą – tai liudyti bendrystės su Juo džiaugsmą, patiems gyventi šiuo džiaugsmu ir kitiems padėti taip gyventi“ (iš popiežiaus kalbos 2019 m. rugsėjo 19–21 d. Romoje vykusiame naujosios evangelizacijos akademinių centrų ir mokyklų atstovų tarptautiniame susitikime). Tad ar esu pasirengęs eiti į tą susitikimą, kuris keičia gyvenimą? Ar noriu sutikti Jėzų ir leisti Jam būti svarbiausiam mano gyvenime? Jei mūsų gyvenime per daug liūdesio, vidinės tuštumos, vienatvės, tai sprendimas man, tau ir visam šiandieniniam pasauliui – eik į susitikimą su Kristumi. Leisk Meilei keisti Tave!
3. Apmąstykime popiežiaus Pranciškaus pasakytų minčių pasibaigus jo vizitui Lietuvoje ištraukas:
Pastarosiomis dienomis vykau į apaštalinę kelionę į Lietuvą, Latviją ir Estiją šių šalių Nepriklausomybės šimtmečio proga. <…> Mano vizito aplinkybės labai skyrėsi nuo šv. Jono Pauliaus II. Todėl mano misija buvo iš naujo skelbti šioms tautoms Evangelijos džiaugsmą ir švelnumo, gailestingumo revoliuciją, nes laisvės neužtenka, kad suteiktum gyvenimui prasmę ir pilnatvę – reikia meilės, o meilė visada kyla iš Dievo. Evangelija, kuri išbandymų dienomis duoda jėgų ir įkvepia kovoti už išsilaisvinimą, laisvės metu yra žmonių, šeimų ir visuomenės kasdienės kelionės šviesa bei druska, suteikianti skonio kasdienybei, neleidžianti sugesti, sauganti nuo vidutiniškumo ir egoizmo (iš 2018 m. rugsėjo 26 d. bendrosios audiencijos Vatikane, Šv. Petro aikštėje).
Mane palietė tikėjimas ir viltis, kurią lietuvių tauta išsaugojo, nors ir patirdama sunkumų ir tragedijų. Taip pat mane žavėjo meilė, kuri įkvepia jūsų žmogiškąją ir krikščioniškąją kelionę (iš laiško Vilniaus arkivyskupui G. Grušui).
Kaip ypatingą brangų prisiminimą saugau Šventųjų Mišių šventimą Jūsų arkivyskupijoje Santakos parke, pamaldžiai dalyvaujant ir drauge meldžiantis tokiai daugybei žmonių. Drąsinu Jus ištverti žmogiškajame ir krikščioniškajame Jūsų kelyje, semiantis įkvėpimo iš vilties ir artimo meilės, iš kurių visi atpažins Jus kaip Kristaus mokinius. Užtikrinu savo maldą, kad Bažnyčia Kaune visiems liudytų gailestingąją Viešpaties meilę. Ir Jūs melskitės už mane. Iš visos širdies teikiu Jums apaštališkąjį palaiminimą (iš 2018 m. spalio 1 d. laiško Kauno arkivyskupui L. Virbalui SJ).
4. Apmąstykime Šventojo Rašto ištrauką (Lk 19, 1–10):
Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą. Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo tenai praeiti. Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“. Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį. Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!“ O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“. Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę.“
5. Apmąstykime asmeniškai arba grupelėje pasidalykime šiais klausimais:
A.Kas labiausiai stabdo mane „pamesti galvą“ dėl Jėzaus? Ką keisti gyvenime mane įkvepia Zachiejaus istorija?
B. Praėjus metams po popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje, kokia jo išsakyta mintis vis dar yra gyva mano gyvenime? Kas pasikeitė po šio vizito manyje? Parapijoje?
C. Kodėl Evangelijos džiaugsmo vis dar trūksta mūsų parapijoje? Bendruomenėje? Mano šeimos ar asmeniniame gyvenime?
6.Turėdami galimybę, pasižiūrėkime vaizdo medžiagą – „Popiežius Pranciškus apie šlovinimą“ (Išskirtinis EWTN EWTN kanalo interviu su kardinolu arkivyskupu Jorge Mario Bergoglio iš Buenos Airių, dabar popiežiumi Pranciškumi)
7. Melskimės spalio mėnesiui skirtomis popiežiaus ir arkivyskupijos intencijomis, užbaikime susitikimą malda.
Kad Šventosios Dvasios dvelksmas paskatintų naujas misijas Bažnyčioje. (E)
Kad Evangelijos džiaugsmas užlietų visų krikščionių širdis ir kiekvienas sutikęs Kristų būtų pasirengęs liudyti apie jame gyvenančią viltį savo šeimoje, bendruomenėje ir pasaulyje.
8. Paklausykime giesmės – Chris Tomlin, „Didžioji Dievo šokių aikštelė“ (su lietuviškais subtitrais) arba pagiedokime kartu.
9. Norėdami pasigilinti į šią temą asmeniškai, paskaitykime (bus vėliau)
Šventasis Tėvas Pranciškus. Posinodinis apaštališkasis paraginimas „Christus vivit jaunimui ir Dievo tautai“.VŠĮ Katalikų interneto tarnyba, 2019.
Peter Kreeft. „Trys gyvenimo filosofijos“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2013.
Thomas Mertonas. „Septynaukštis kalnas“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2012.
Temos pristatymas, parsisiųsti PDF
Parsisiųsti garso ir vaizdo medžiagą
Kauno arkivyskupijos sielovados projektas
pastoracija@kaunoarkivyskupija.lt
