Kunigas misionierius Kauno arkivyskupijoje, tėvas redemptoristas Rastislavas Dluhý drauge su VDU Akademinės sielovados ir arkivyskupijos Pašaukimų sielovados bendradarbiais kviečia mus praturtinti šį neįprastą epidemijos ir dažnai „virtualų“ laiką ir kviečia žiūrėti serialą „Išrinktieji“ (angl. „The Chosen“) ir tuo pat metu meldžiantis, o galbūt kai kam iš tiesų pirmąkart susitinkant Evangelijų Jėzų. Plačiau įvadą apie šį 8 filmų serialą ir kvietimą jį žiūrėti žr. >>.
Serialą kviečiama žiūrėti savaitgaliais, o arkivyskupijos svetainėje bei feisbuke kiekvieną savaitę pristatysime sielovados bendradarbių parengtus komentarus kiekvienai serialo daliai.
Kaip pamatyti?
Serialo „Išrinktieji“ programėlė:
Apple
Android
„Youtube“ kanalu (anglų k., be lietuviškų subtitrų)
-------------------------------------------------------------------
Neviltis išsklaidyta, meilė – patirta, pašaukimas – priimtas
Serialas IŠRINKTIEJI. I serijos komentarai (parengė kun. Rastislav Dluhý)
Istorija prasideda nuo išsigandusios mergaitės ir jos tėvo, kuris moko apie eilutę iš Izaijo knygos: „O dabar šis yra žodis VIEŠPATIES, tavo kūrėjo, Jokūbai, – žodis to, kuris tave sukūrė, Izraeli: Nebijok, nes aš išpirkau tave, pašaukiau tave vardu – tu esi mano.“ (Iz 43, 1). Šios mažos mergytės istorija ir ateitis bus nerami. Jai truks mamos, ji vėliau patirs traumas (seksualinę prievartą), išgyvens tėvo mirtį ir gyvenimo tuštumą.. Vėliau šią gražią moterį net vargins dvasios. Filme mes netgi matome labai gerbiamą rabiną Nikodemą, bandantį atlikti egzorcizmą. Bet jokio poveikio.
Nerimo ir baimės akimirkomis mes matome Lilianą, kurios tikrasis vardas yra Marija, bandančią melstis ir atmintinai pasakyti šią pranašo Izaijo eilutę kaip priminimą, kad Dievas, kuris laiko Mariją sava, artimai ją pažįsta ir atpirks ją. Ši serijos pradžioje pasakyta pranašo eilutė yra pažadas šiai moteriai ir jos gyvenimui. Kai vidinės bėdos ir piktų galių buvimas tęsiasi, didėja nusivylimas Dievu bei neviltis, ir mes matome, kaip ji drasko popieriaus lapą, kuriame parašyta ši Biblijos eilutė. Iš nevilties ji ieško laikinos paguodos gerdama. Kalbėdama bare su drauge, ji sako, kad yra pragare. Tai ištarus, visi baro svečiai nutyla. Tai yra būsenos, kurią daugelis žmonių šiandien apibūdina kaip savo gyvenimą, išraiška. Marija, nerasdama išeities, pagaliau nusprendžia atimti sau gyvybę. Matome ją stovinčią ant uolos. Tada įvyksta lūžio taškas, kai nežinomos jėgos traukiama ji grįžta į vietą, kurioje norėjo numalšinti troškulį ir neviltį, – į barą. Jai besiruošiant gerti alkoholį, Jėzus uždeda ant jos ranką ir sako: „Tai ne tau.“ Jis žvelgia Marijai į akis, ir Jo buvimas bei išlaisvinanti meilė pradeda ją stipriai veikti. Pirmoji reakcija – „palik mane ramybėje“. Ji skubiai išeina iš baro, pastebėjusi, kad jai kažkas darosi. Jėzus seka iš tolo ir garsiu balsu šaukia: „Marija! Marija iš Magdalos!.. Ji atsisuka. Gėrimo taurė (jos bandymų numalšinti dvasinį troškulį simbolis), kurią ji laiko rankoje, krinta ant žemės. Ji klausia Jėzaus: „Kas tu esi? Kaip dabar mane pavadinai?“ O Jėzus atsako: „Taip sako Viešpats, kuris tave sukūrė. Tas, kuris tave sukūrė, sako: „Nebijok, nes aš išpirkau tave, pašaukiau tave vardu – tu esi mano.“ Matome jaudinančią sceną, kai Jėzus švelniai uždeda savo mylinčias rankas ant Marijos galvos ir ją išlaisvina, žvelgia į ją su gilia meile bei atjauta ir taria maldą, kuria Marija tiek kartų savo gyvenime meldėsi. Taip baigiasi pirmoji serija. Būklė, kurioje yra Marija iš Magdalos, apibūdinama labai išmintingo, dvasingo ir Dievo ieškančio rabino Nikodemo žodžiais. Kelis kartus vertindamas jos būklę, jis liūdnai pastebėjo: „Ji negali būti išgydyta žmogaus jėgomis. Tik Dievas gali ją išlaisvinti.“
Bet tai yra kiekvieno žmogaus būvis šiame pasaulyje. Esame tokios būklės, kad tik Dievas, tik Jėzus gali padėti. Marija Magdalietė atstovauja kiekvienam iš mūsų, visai žmonijai. Mums visiems reikia išlaisvinimo, atpirkimo ir meilės – gilesnės nei bet kokia žmogiška meilė. Tiek mano, tiek tavo žaizda yra tokia gili, kad tik Jėzus, tik Dievas, gali ją išgydyti. Marija Magdalietė įkūnija visas mūsų žaizdas, traumas, skausmus, neviltį, nuodėmes. Tai, ką Jėzus jai pasakė ir padarė, Jis nori pasakyti ir padaryti mums visiems. Kokios mano žaizdos, traumos, nuodėmės? Kokie mano nusivylimai Dievu? Ar aš noriu tokio susitikimo su Jėzumi? Ar meldžiausi, kad taip nutiktų? Ar dabar noriu melstis?
Šioje pirmojoje serijoje taip pat parodoma Nikodemo istorija. Jis myli Dievą .Jis meldžiasi, mokosi, yra išmintingas. Kitose serijose pamatysime, kaip jis susitinka ir kalbasi su Jonu Krikštytoju ir Jėzumi. Tai nuostabu ir jaudina. Tačiau kol kas pasilikime pirmojoje serijoje. Čia, šalia Marijos Magdalietės, jis parodomas kaip žmogus, kuriam, nepaisant išminties ir pamaldumo, trūksta kažko esminio. Jam trūksta susitikimo su Mesiju, su Jėzumi. Jis atstovauja visiems tiems pamaldiems ir doriems žmonėms, kuriems trūksta susitikimo su Išganytoju.
Šioje serijoje pirmą kartą susitinkame ir su mokesčių rinkėju Matu. Jo istorija bus stebėtinai ir netikėtai išplėtota vėliau . Kol kas pakanka pasakyti, kad jo gyvenimas ir istorija sudėtingi, tačiau jis yra turtingas mokesčių rinkėjas, bendradarbiaujantis su romėnais. Šiuo metu pradedame matyti jo sudėtingą ir ... sužeistą gyvenimą. Atpirkimas jau kelyje!
Taip pat labai neįprastai pristatomi apaštalai Petras ir Andriejus. Matome stipruolį Petrą, kuris sugeba grumtis su kitu vyru ir bando laimėti šiek tiek pinigų imtynėse. Petras drąsus, jis rizikuoja, bet ne visada dievobaimingai. Jis turi bėdą: nesiseka žvejyba, neturi pinigų sumokėti mokesčių, o yra skolingas romiečiams. Jis nusprendžia sulaužyti Mozės įstatymą ir žvejoti Šabo dieną. Jis turi bėdų ir jam reikia išganymo! Vėlesnėse serijose neteksime žado stebėdami, kaip į jo gyvenimą ateina atpirkimas .
Žiūrėdami pirmąją seriją tarsi matome pasaulį prieš atpirkimą. Pasaulį, besišaukiantį laisvės ir Dievo išganymo. Patiriame žmonių pasaulį prieš jiems susitinkant su Mesiju. Tai kiekvieno žmogaus pasaulis prieš susitinkant su Jėzumi Kristumi. Tai pasaulis, kuris yra labai paženklintas liūdesio, blogio, vergovės ir nuodėmės. Pasaulis, kai jame vis dar neišpildytas pažadas ir tik laukiame Mesijo, Atpirkėjo.
Kitose 7 serijose pamatysime, kaip atsiskleidžia atpirkimas. Tai bus įdomi, jaudinanti ir išlaisvinanti istorija. Bet kol kas pagalvokime apie save. Kur aš esu dabar? Kur man skauda mano gyvenime? Kur aš pavergtas? Kokie yra mano „demonai“?
Ar galėčiau pasiūlyti mums visiems, nusprendusiems pradėti kelionę su šio filmo serijomis, sustoti, atsisėsti, pasimelsti, pamąstyti ir užsirašyti bent jau pagrindinius asmeninės istorijos dalykus? Kur tos akimirkos, kai buvau įskaudintas (-a), pavergtas (-a), palaužtas(-a)? Kur man reikia išganymo, laisvės, atpirkimo?
Siūlau melstis šią eilutę keletą kartų kiekvieną dieną visą savaitę iki tol, kol žiūrėsime kitą „Išrinktieji“ seriją.
„Nebijok, nes aš išpirkau tave, pašaukiau tave vardu – tu esi mano“ (Iz 43, 1).
Tėvas redemptoristas Rastislavas Dluhý
