Kunigas misionierius Kauno arkivyskupijoje, tėvas redemptoristas Rastislavas Dluhý drauge su VDU Akademinės sielovados ir arkivyskupijos Pašaukimų sielovados bendradarbiais kviečia mus praturtinti šį neįprastą epidemijos ir dažnai „virtualų“ laiką ir kviečia žiūrėti serialą „Išrinktieji“ (angl. „The Chosen“) ir tuo pat metu meldžiantis, o galbūt kai kam iš tiesų pirmąkart susitinkant Evangelijų Jėzų. Serialą kviečiama žiūrėti savaitgaliais, o arkivyskupijos svetainėje bei feisbuke kiekvieną savaitę pristatome sielovados bendradarbių parengtus komentarus kiekvienai serialo daliai.
Serialas IŠRINKTIEJI. Įvadas (parengė kun. Rastislav Dluhý)
Serialas IŠRINKTIEJI. I serijos komentarai (parengė kun. Rastislav Dluhý)
Serialas IŠRINKTIEJI. II serijos komentarai (parengė ses. Marija Ieva Valiulytė OSB)
Kaip pamatyti?
Serialo „Išrinktieji“ programėlė:
Apple
Android
„Youtube“ kanalu (anglų k., be lietuviškų subtitrų)
-------------------------------------
Esame pašaukti didesniems dalykams. Visi esame ypatingi
Serialas IŠRINKTIEJI. III dalies komentaras (parengė kun. Liutauras Vilėniškis)
Trečia serija yra tarsi trumpa pauzė prieš Jėzaus tolesnę misiją ir nepaprastai jaudinančią mokinių pašaukimo istoriją. Serija prasideda nakties malda, matome Jėzų besimeldžiantį laužo šviesoje prie pasistatytos palapinės: „Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui“ (Jn 17, 5). Girdime tik pusę frazės, nes matome Jėzų apimtą vidinės kančios ir skausmo. Ši scena apgaubta paslapties – kam Jėzus ruošiasi? Kas Jam sukelia tokį sielvartą ir skausmą? Mes tai suprasime, tačiau vėliau. Viešoji Jėzaus misija dar tik prasideda. Esame pirmųjų Jėzaus mokinių pašaukimo priešistorėje. Tad kantrybės, ir keliaukime su Jėzumi toliau!
Visos serijos veiksmas vyksta Kafarnaumo apylinkėse 26-aisiais metais po Jėzaus gimimo kažkur laukuose. Čia gamtos prieglobstyje Jėzus laikinai apsistoja ir įsikuria nedidelę stovyklavietę, meistraudamas iš medžio įvairiausius dalykus. Kafarnaumo miestelio šurmulys, praeitose serijose sutikta Marija Magdalietė, Petras, jo žmona ir brolis Andriejus, muitininkas Matas ir romėnai, rabinas Nikodemas ir kiti tarsi nutolsta su savo gyvenimo dramomis. Į Kafarnaumą mes dar tikrai sugrįšime, tik truputį vėliau. Filmo autorius leidžia trumpam stabtelėti ir pažvelgti į Jėzų, kuris yra labai žmogiškas ir paprastas. Jis – keliaujantis amatininkas, iš savo rankų darbo užsidirbantis sau pragyvenimui. Kaip ir eilinis šiandien gyvenantis žmogus, užsidirbantis sau pragyvenimui, taip ir Jėzus dirba tai, ką moka geriausiai. Žmogaus kasdienybė, jo darbas, profesija, tai, ką milijonai žmonių veikia kasdien, taip ir Jėzus gyvena niekuo neišsiskiriantį gyvenimą. Jis paprastas amatininkas, ir tame nėra nieko antgamtiško: matome, kaip jis dirbdamas įsipjauna ranką, gydosi pasidarytą žaizdą, gaminasi ant laužo maistą, meistrauja medinės spynos mechanizmą. Toks buvo Jėzus – tikras žmogus, tačiau ar tai viskas? Žinoma, kad ne! Pirmosios dalies pabaigos intriga tikrai atsiskleis, ir mes po truputį pamatysime visą pasaulio Išganytojo paveikslą!
Taigi grįžkime į nuošalią Jėzaus stovyklavietę kažkur netoli Kafarnaumo miestelio. Šioje serijoje sutinkame mergaitę Abigailę, kuri vedama vaikiško smalsumo užklysta į Jėzaus stovyklavietę ir, neradusi jo paties, smalsiai apžiūrinėja paliktus Jėzaus darbo įrankius, jo nebaigtus darbo ruošinius. Išgirdusi iš miško tankmės grįžtančio Jėzaus žingsnius, ji pasislepia ir smalsiai stebi jį. Tokia jos draugystės su Jėzumi pradžia.
Galime sau užduoti klausimą, kaip aš sutikau Jėzų savo gyvenimo kely? Gal tai buvo tiesiog smalsumas pažinti Dievą, atrasti gyvenimo prasmę? Gal tai buvo skaudi patirtis, atvedusi prie Dievo paieškų? Ar noras išsivaduoti iš gyvenimo rutinos? Vaikai kasdien pradeda lankyti Jėzaus stovyklavietę, ir Jėzus leidžia dienas, dirbdamas kartu su jais. Jie užduoda jam įvairiausių klausimų: Ar turi draugų? Kur tavo namai? Ar tavo tėtis turtingas ir pan. Jėzus atsako į juos visus, tačiau iki galo neatskleidžia savo tapatybės. Draugystės gelmė tarp vaikų ir Jėzaus visu grožiu pasirodo, kai jis paklausia, ar visi vaikai moka pagrindinę ir kasdien žydų tradicijoje kartojamą „Šema Izrael“ maldą iš Pakartoto Įstatymo knygos: „Klausykis, Izraeli! VIEŠPATS yra mūsų Dievas, vien tik VIEŠPATS. Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi“ (Įst. 6, 4 –6). Visi vaikai ją kartoja, ir Jėzus susigraudina klausydamas, su kokiu vaiko nuoširdumu jie tai daro.
Viename pokalbyje Jėzus prabyla, kad jo darbas yra kur kas didesnis, nei tik amatininko ar mokytojo. O koks tas didesnis darbas? Visi esame pašaukti didesniems dalykams, nei vien tik mūsų profesija ar mokslai.
Visi esame ypatingi Dievo vaikai, kiekvienas esame pašaukti į šį gyvenimą kaip ypatingi, nepakartojami kūriniai pirmiausia mylėti vienas kitą, mylėti gyvenimą, vykdyti savo pareigas, bet svarbiausia – mylėti savo Kūrėją labiau už viską.
Matome, kaip Jėzus moko vaikus „Tėve mūsų“ maldos. Tarsi pirmieji jo mokiniai, šie vaikai priima Jėzų atvira, vaikiška širdimi. Jėzus pripažįsta, kad jie yra ypatingi, nes priima jį tokį, koks jis yra. Vaikams jis prasitaria, kad naujieji suaugę jo mokiniai jo taip pat klausinės kaip ir jie bei klausysis jo atsakymų, tačiau kaip nujausdamas užsimena, kad greičiausiai suaugę žmonės nebus tokie supratingi kaip vaikai.
„Kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas, niekaip neįeis į ją“ (Mk 10, 15).
Abigailė, tarsi Marija prie Jėzaus kojų, klausosi jo žodžių ir užduoda svarbų klausimą: „Dėl ko tu čia esi?“ Esminis klausimas, dėl ko Jėzus yra su mumis, su tavimi su manimi? Išgirskime Jėzaus atsakymą, tarsi jis tai sakytų ir tau, ir man, ir visiems. Jėzaus atsakymas yra nuoširdus ir gali pasiekti mūsų širdis.
Tie, kas pradėjote kelionę su šio filmo serijomis, įsiklausykite į Jėzaus žodžius šiame filme. Jis tikrai gali prakalbinti jus. Leiskitės į šį nuotykį su malda, apmastydami savo gyvenimo kelionę ir užduokite sau klausimus. Kokiomis aplinkybėmis ir kaip atrandu, o gal vis dar niekaip neatrandu savo pašaukimo? Ar tikrai leidžiu sau pripažinti, kad esu ypatingas ir pašauktas didesniems dalykams?
Jėzus sako ir tau:
„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“ (Lk 4, 18)
