VDU Akademinės sielovados ir arkivyskupijos Pašaukimų sielovados bendradarbiais kviečia mus praturtinti šį karantino laiką ir kviečia žiūrėti serialą „Išrinktieji“ (angl. „The Chosen“) ir tuo pat metu meldžiantis, o galbūt kai kam iš tiesų pirmąkart susitinkant Evangelijų Jėzų. Serialą kviečiama žiūrėti savaitgaliais, o arkivyskupijos svetainėje bei feisbuke kiekvieną savaitę pristatome sielovados bendradarbių parengtus komentarus kiekvienai serialo daliai.
Serialas IŠRINKTIEJI. Įvadas (parengė kun. Rastislav Dluhý)
Serialas IŠRINKTIEJI. I serijos komentarai (parengė kun. Rastislav Dluhý)
Serialas IŠRINKTIEJI. II serijos komentarai (parengė ses. Marija Ieva Valiulytė OSB)
Serialas IŠRINKTIEJI. III serijos komentarai (parengė kun. Liutauras Vilėniškis)
Serialas IŠRINKTIEJI. IV serijos komentarai (parengė ses. Loreta Armalytė)
Kaip pamatyti?
Serialo „Išrinktieji“ programėlė:
Apple
Android
„Youtube“ kanalu (anglų k., be lietuviškų subtitrų)
-------------------------------------------------------------------
Tapimas Jėzaus mokiniu ir nauji nuotykiai su Juo
Serialas IŠRINKTIEJI. V dalies komentaras (parengė kun. Rastislavas Dluhý)
Šioje serijoje matome, kaip tampama Jėzaus mokiniu. Jėzus jau pakvietė kai kuriuos žmones sekti paskui Jį, dabar prasideda jų, kaip Jėzaus mokinių, kelionė.
Ši serija parodo, jog kiekvienas mokinys, nusprendęs išgirsti Jėzaus kvietimą, yra panašus į kiekvieną iš mūsų. Džiaugiamės, kad Jėzus mus pasirinko ir pašaukė, bet vis dar kyla daug klausimų, kai kuriems mokiniams kyla abejonių, mes vis dar iki galo nesuprantame, kodėl esame pašaukti, kur Jėzus mus ves, kaip mes tai padarysime, ar išvis sugebame Juo sekti. Šioje serijoje išvystame ir įvairius mokinių netobulumus. Panašu, kad čia visi ieško, visi klausia, visi bando suprasti, kas vyksta. Visi sužino kažką nauja. Net Marija, Juozapas ir ... Jėzus! Taip, nuostabu, kad net Jėzus! Suvokiame, jog mokinių laukia ilga augimo ir geresnio bei gilesnio supratimo kelionė. Tai tikra paguoda, nes mes tokie patys. Pradedame kaip jie, po truputį, žingsnis po žingsnio. Pamenate, kai pirmą kartą supratote, kad Jis jus kviečia? Kaip jūs atsakėte? Koks buvo jausmas?
Ši serija prasideda Jeruzalėje ... Marija ir Juozapas desperatiškai ieško Jėzaus, kuris po šventės liko šventykloje. Po trijų dienų jie jį rado. Marija ir Juozapas sužino, kad Dievas – Tėvas - kruopščiai ruošia savo Sūnų Jėzų, o ypatingasis kvietimas dabar stipriau išreikštas per piligrimų šventę Jeruzalėje. Visiems tėvams mįslė suvokti konkretų, originalų Dievo kvietimą kiekvienam vaikui. Žiūrėdami šią dalį tėvai kviečiami pasimelsti, kad kiekvienas jų vaikas išgirstų ir atvirai priimtų jam skirtą kvietimą.
Kartais manome, kad nesame pasirengę tam tikriems gyvenimo iššūkiams. Marija Jeruzalėje sako: „Mano sūnau, aš dar nesu tam pasirengusi.“ O Jėzus pažvelgia savo motinai į akis ir taria: „Mama, jei ne dabar, tai kada?“ Tai stiprūs žodžiai, apie kuriuos turėtume pamąstyti. Kartais Dievas kviečia, ir mes sakome: „Vėliau, rytoj, kitais metais, kai būsiu vyresnis, kai turėsiu naują darbą, kai susituoksiu ... tada atsiliepsiu į tavo, Dieve, kvietimą.“ Mes galime būti raginami greičiau atsiliepti į Dievo kvietimą, iššūkį, užduotį, viziją ... Dievas sako: „Jei ne dabar, tai kada?” Galime pridurti, kad Dievas maldoje taip pat gali pasakyti: „Jei ne tu, tai kas?“
Žiūrint šią seriją, labai džiugina kūrybingai perteiktas, linksmas Jėzaus, Marijos ir Juozapo pokalbis, jiems vykstant namo iš šventyklos. Jis atskleidžia labai žmogiškus, švelnius, artimus ir džiaugsmingus tarpusavio santykius.
Marija sako: „Tiesiog padėk mums visa tai su tavimi ištverti.“ Atsakydamas Jėzus meiliai linkteli. Tėviškai, bet kartu švelniai ir juokaudamas Juozapas tęsia: „Jėzau, prašau, nesielk daugiau taip, gerai? Pasakyk, kaip ketini atsilyginti mamai už šį prasižengimą? Panašu, kad teks masažuoti jai kojas! “ Girdime, kaip jaunasis Jėzus juokiasi ir sako: „Bet tėti!“
Staiga atsiduriame pasiruošimo vestuvėms šurmulyje. Matome Mariją, Jėzaus motiną, kuri į Kaną atvyko daug anksčiau, kad pasižiūrėtų, kaip galėtų padėti savo gerai draugei pasiruošti šventei. Po šilto pasisveikinimo su draugais juokaudama ji paprašo šluotos, kad galėtų pradėti darbuotis. Per visus pasiruošimus ir vestuves ji labai dėmesinga ir padeda, kaip tik įmanoma.
Po to seka Jono Krikštytojo pokalbis su Nikodemu kalėjime. Parodomi du didūs, Dievo ieškantys vyrai. Abi tvirtai tiki Dievu, abu gerai išmano Raštus ir rimtai juos vertina, abiejų širdys geros, gilios, pasirengusios klausytis Dievo balso. Dabar abu kalba apie Mesiją. Dalijasi apie savo tarnystę. Nikodemas kalba apie žmogų, kuris daro stebuklus.… „Aš ieškau paaiškinimo, ką mačiau, bet nesuprantu ...“
Jonas Krikštytojas taip pat laukia ... bet dabar iš to, ką pasakoja Nikodemas, supranta, jog Mesijas jau atkeliavo, ir pranašiškai teigia: „Jis atėjo pažadinti žemės. Pasiruoškite!" Jonui Krikštytojui suvokus, kad Mesijo tarnystė jau prasideda, matome jį labai nudžiugusį Dvasioje. Nikodemas ir Jonas Krikštytojas padeda vienas kitam geriau suprasti. Mes taip pat galime padėti vieni kitiems geriau suprasti Dievo veikimą, planą ir, svarbiausia, Dievo širdį, kai būdami krikščionys liudijame ir dalijamės tuo, ką Dievas daro mūsų gyvenime ir tarp mūsų.
Po to atsiduriame apaštalo Petro ir jo žmonos Edenos namuose. Tai pirmosios akimirkos po to, kai Jėzus pašaukė Petrą. Jis dabar... nustebęs, susižavėjęs ir šiek tiek sunerimęs. Neramiai ir rimtai sako savo žmonai: „Turime pasikalbėti!“ Tai būdingas, dažnas sakinys santuokoje ir ne tik. Petras bando paaiškinti žmonai, kas įvyko prie jūros, kaip jis sutiko mokytoją, kuris jam dar kartą liepė užmesti tinklus, kaip įvyko stebuklas. Kaip ne tik viena, bet dvi valtys vos nenuskendo nuo laimikio gausos. Pasakoja apie skvarbų Jėzaus žvilgsnį jam į akis. Kaip Jis pakvietė jį sekti, kaip pažadėjo padaryti žmonių žveju. Ir Petras ryžtingai tęsia: „Noriu mesti žvejybą ir sekti paskui Jį.“ Pamatęs labai susijaudinusią žmoną, Petras pamano, jog ji nusiminusi ir nepritaria ar nesupranta. Tačiau ši stipri ir dievobaiminga moteris sako: „Kaip aš galiu būti nusiminusi, jaučiuosi išgelbėta. Esu laiminga, kad pagaliau kažkas mato tavyje tai, ką aš visada mačiau. Esi daugiau nei žvejys.“ Šis pokalbis mums visiems gali priminti, kad esame ne tik žmonės – su savo profesija, temperamentu ar net gyvenimo istorija. Daug, ką mums davė Dievas, didžioji dalis pačios tikriausios tapatybės glūdi mumyse. Bet Jėzus žada pažadinti tą „miegančią tapatybę“, kai Jį seksime. Jis sako Petrui: „Žvejosi žmones.“ Jis sako Tomui: „Aš išmokysiu naujai matuoti daiktus ir laiką ... Tiesiog stebėk.“
Pagrindinė šios serijos vieta – vestuvės Kanoje. Ši dalis sukurta itin paveikiai.
Matome vestuves, meilę, šventę, linksmybes. Matome šokančius visus, net Jėzų. Matome mokinius, per vestuves kalbančius apie buvimo Jėzaus mokiniais esmę. Tai tarsi leisti dirbančiam kalviui suformuoti mus kaip geležį ugnyje. Tarsi leisti Dieviškajam akmentašiui iškalti ąsotį. Stebėti, stebėti, stebėti ... be paliovos stebėti Mokytoją ir visko iš jo mokytis. Kaip sakė Marija Magdalietė Kanoje: „Manau, per amžius jį stebėsime.“
Galbūt nuostabiausios šios serijos akimirkos – Jėzaus ir Marijos pokalbiai. Meilė, švelnumas, tarpusavio supratimas. Kaip ir serijos pradžioje, Jėzus sako motinai: „Jei ne dabar laikas, tai kada“, o Marija atsiliepia savo sūnui, tarsi Dievas Tėvas per Mariją padėtų savo Sūnui galutinai suprasti, kad laikas pradėti viešą veiklą: „Jei ne dabar, tai kada?“
Tegul nepakartojama švelni Dievo meilė paliečia jus, kai žiūrėsite ir mąstysite apie tai, ką matėte. Tegul tai padeda jums atsiliepti į Jėzaus kvietimą, kai Jis pakviečia jus Jį sekti – iš tikrųjų sekti.
Linkiu suprasti, jog vestuvių linksmybės, džiaugsmas dėl vyno padauginimo stebuklo – tai džiaugsmingo santykio tarp Dievo ir mūsų simbolis, džiaugsmas, kurį geriausiai išreiškia puikaus vyno gausa – tokio, kokio žemėje dar neragavome.
