Sausio 27 d. arkivyskupijos kurijos sielovados bendradarbiai drauge su Kauno kunigų seminarijos bendruomene, tėvais redemptoristais tęsė šlovinimo vakarų ciklą, pavadintą „Jei tiki, kad Dievas gali – ateik“. Ką tik pradėjus švęsti istorinius Kauno – 2022-ųjų Europos kultūros sostinės – metus šiuose vakaruose paskutiniais mėnesių ketvirtadieniais Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje norima malda apglėbti Kauną ir jo krašto žmones.
Šį vakarą žvelgta į palaimintąjį Jurgį Matulaitį, kurio 95-osios gimimo Dangui metinės tądien buvo švenčiami Marijampolės bazilikoje, – žvelgta į ypač garbingą kaunietį, kurio gyvenimo istorija yra susipynusi ir su Kauno istorija. Kaune prabėgo jo gyvenimo laikas, kai 1918 m. jis buvo konsekruotas vyskupu, vėliau čia darbavosi prie svarbių Lietuvos bažnytinei provincijai projektų, iš čia netikėtai iškeliavo pas Viešpatį ir buvo palaidotas arkikatedros kriptoje.
Maldos vakare palaimintasis Jurgis buvo minėtas kaip užtarėjas, kuris šiandien gali padėti tose srityse, kur pats kitados darbavosi, veikė, sprendė sunkumus, visiškai pasitikėdamas Dievo pagalba ir labiausiai trokšdamas tarnauti kuriant Dievo karalystę.
Susirinkusiems į vakarą primenant pagrindinius tėvo Jurgio gyvenimo bei dvasios aspektus buvo kviečiama melstis šiomis intencijomis:
už pašaukimus į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą – juk palaimintasis atnaujino merdėjančias vienuolijas;
už vienybę, kai šiame laike labai daug susiskaldymo ne tik tarp skirtingų tautų, bet ir tarp mūsų pačių – krikščionių, katalikų – palaimintasis kvietė nugalėti blogį gerumu. Iš jo galime mokytis kovoti gerumu pagal jo vyskupiškąjį šūkį „Blogį nugalėk gerumu“ bei žvelgiant į pavyzdį, kaip jis rodydavo ne visada draugiškai aplinkai begalinę toleranciją, romumą, susivaldymą;
už visus atstumtuosius, ypač apleistus vaikus ir pabėgėlius – tėvas Jurgis rūpinosi vaikais, vargšais ir pats patyrė sunkumų;
už sergančius – jis pats sirgo kaulų tuberkulioze ir tarnavo nuolat patirdamas kūno skausmą;
už Bažnyčią, kad mūsų vyskupijoje, parapijoje būtų daugiau žmonių pagal Dievo širdį – šv. Jonas Paulius II yra pavadinęs palaimintąjį Jurgį Matulaitį „žmogumi pagal Dievo širdį“.
Vėliau išstačius Švenčiausiąjį Sakramentą buvo giedama ir maldoje išpažįstama, jog Jėzus yra mūsų miesto, mūsų vyskupijos, mūsų šalies Viešpats; Jis – mūsų gyvenimo ir mūsų širdžių Viešpats.
Susirinkusiems į maldos vakarą buvo perskaityta keletas ištraukų apie palaimintąjį J. Matulaitį, primenant, kaip svarbu prašyti mūsų palaimintojo Jurgio, taip pat šv. Tomo Akviniečio, visų šventųjų užtarimo savo gyvenimo dabarčiai.
Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės informacija
