Nuotraukos – Leono Nekrašo
Vasario 13-ąją Šiluvoje švenčiant Marijos dieną prašyta Viešpaties palaiminimo Lietuvai artėjant jos valstybingumo atkūrimo šventei. Be kitų svarbių intencijų, tądien melstasi už valstybės vadovus, politikus, kad jų pastangomis mūsų Tėvynėje būtų labiau gerbiamas žmogaus orumas ir teisingumas. Vasario 16-ąją Šiluvos aikštėje nuo pat ankstyvo ryto suplevėsuos Valstybės vėliava, primindama ir tai, jog visais amžiais į šią piligriminę šventovę skubėta melsti laisvės dovanos, o šiandien atvykstama dėkoti už laisvą ir taikią Šiluvos Dievo Motinos užtariamą mūsų šiandieną. Be to, vasario 13-ąją Šiluvos parapija, Piligrimų centro dirbantieji ir visi Šiluvos piligrimai laiminimo malda padėkojo Dievui už arkivyskupą Kęstutį Kėvalą jo amžiaus jubiliejaus proga.
Sinodinė katechezė: kas yra Bažnyčios misija, į ką esame kviečiame ir kaip tai galėtume padaryti?
Šiuo metu, kai vyksta Sinodinis kelias, katechezės Šiluvoje skiriamos pagrindinėms Sinodo temoms. Vasario 13-osios sekmadienį ketvirtąja tema „Bendra atsakomybė misijoje“ katechezę sakė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, Sinodinio kelio Lietuvoje ir Kauno arkivyskupijoje viena iš koordinatorių.
Katechezėje pristatyta Bažnyčios misija – taip, kaip šiandien apie ją kalba popiežius Pranciškus: „Bažnyčia gydo, rūpinasi. Ne kartą esu kalbėjęs apie Bažnyčią kaip karo lauko ligoninę. Ir tai tiesa. Kiek daug sužeistųjų! Kiek daug žmonių laukiančių, kad būtų pagydytos jų žaizdos! Tokia yra Bažnyčios misija: gydyti širdies žaizdas, atidaryti duris, vaduoti, skelbti, kad Dievas yra geras, kad Dievas viską atleidžia, kad Dievas švelnus, kad jis visada laukia...“
Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, pasaulietė moteris, jau daug metų atliekanti sielovadinę ir evangelizacinę tarnystę Kauno arkivyskupijoje, atkreipė dėmesį į popiežiaus nurodomus pavojus, jog be apaštalinio uolumo, be šitaip suprantamos misijos kyla pavojus Bažnyčiai tapti nebe evangeline, o tik gražia, nevyriausybine organizacija.
„Negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję“ (Apd 4, 20) yra kvietimas kiekvienam iš mūsų įsipareigoti ir parodyti, ką nešiojame savo širdyje“, – buvo sakoma katechezėje apie Bažnyčios evangelizacinę misiją, kuri visada buvo ir yra Bažnyčios tapatybė (plg. šv. Paulius VI apaštališkasis paraginimas „Evangelii nuntiandi“, 14). Dėl to bei turimos Krikšto žymės visi pakrikštytieji – pasak popiežiaus Pranciškaus, „kiekvienas pakrikštytasis jau yra misija“, – tame tarpe ir pasauliečiai, yra pašaukti į misiją – matyti esamą situaciją, nenutylėti, būti vilties misionieriais ir keisti bloga gerumu, kaip jau anksčiau yra įžvelgęs ir mūsų palaimintasis Jurgis Matulaitis.
Kokiu būdu krikščioniui, kuris yra pašauktas santykiui, dalyvauti šioje misijoje, apsispręsti, atsiliepti ir prisiimti atsakomybę?
Pasiremiant popiežiaus Pranciškaus, taip pat palaimintojo Jurgio Matulaičio pranašiškomis įžvalgomis, pabrėžta, jog misija kyla iš meilės – būdami patys Kristaus pamilti, galime dalytis meile su kitais, burtis į bendruomenes, kalbėtis, bendrauti. Dialogas, kalbėjimasis, tarnavimas yra Bažnyčios bruožai.
Buvo pasidalyta apaštališkojo paraginimo „Gaudete et exultate“ mintimi, kuria popiežius Pranciškus priminė, kaip Jėzus savo mokinius kviesdavo būti dėmesingus mažoms smulkmenoms: kad šventėje baigiasi vynas, kad trūksta pasiklydusios avies, kad našlė paaukojo du skatikus, kad reikia turėti aliejaus atsargų lempai, kad mokiniai pažiūrėtų, kiek turi duonos...
„Į kokias mažas smulkmenas Viešpats ir mus kviečia atkreipti dėmesį? Ar ten, kur trūksta meilės, pridėti jos? Ar matant išorinės tvarkos stoką parapijoje ateiti ir pasisiūlyti padėti? Manau, ne vienas kunigas tikrai apsidžiaugtų, išgirdęs klausimą: ar galim padėti? Jeigu tai kyla iš meilės, tai jau yra misija“, – sakė katechezėje Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, kalbėdama apie pasauliečių pašaukimo džiaugsmą pasidalyti savo pagalba ir savo talentais, nešti viltį, kur jos reikia, ir nepasiduoti nevilčiai – juk, pasak Vaidos, visi mes, broliai ir seserys, esame Bažnyčia.
Už Sinodinį kelią tądien melstasi ir Eucharistijos visuotiniuose maldavimuose, kad Šventoji Dvasia per Sinodą teiktų Bažnyčiai naują kvėpavimą, naują žvilgsnį į savo vidų ir išorę.
Eucharistija ir Dievo žodžio klausimas: kur yra mūsų širdis?
Rožinio maldai ir vėliau iškilmingai Eucharistijai Šiluvos bazilikoje vadovavo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas, kunigai Gintaras Blužas ir Saulius Bužauskas. Evangeliją skelbė patarnavęs diakonas Darius Chmieliauskas. Liturgijoje patarnavo jaunuoliai iš Kauno Jono Pauliaus II piligrimų bendruomenės. Giedojo Šiluvos bažnyčios choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.
Homilijoje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį į Dievo žodį, kuris kaskart padrąsina ir parodo, kokiai gyvenimo sričiai reikėtų skirti dėmesio ir darbo.
Homilijos mintimi, ši sritis pagal sekmadienio skaitinius yra žmogaus širdis, kuri tarsi krūmokšnis sausoje dykumoje skursta be Dievo. Šiuo stipriu įvaizdžiu prabilęs pranašas Jeremijas, pasak ganytojo, kalba apie visos žmogaus laikysenos centrą. Jei jis nenukreiptas į Dievą, žmogus skursta be vilties. Santykis su Juo, pasitikėjimas – svarbiausias dalykas, visa kita tik antraeilės reikšmės.
Tą patį klausimą, ar Dievas yra „numeris vienas“ jo gyvenime, arkivyskupo mintimi, užduoda ir Luko evangelija (6, 17–26), kuri, perteikdama Jėzaus palaiminimus ir įspėjimus., kalba apie žmogau laimę ir pilnatvę. Laimingas žmogus, kurį stiprina Viešpaties žodis, laimingas, kuris kreipia širdį į Dievą.
Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog su šiuo padrąsinimu prieš kelis šimtmečius Mergelė Marija pasirodė Šiluvos laukuose, kad čia nebūtų tik „ariama ir sėjama“ – tokia gyvenimo nuotaika, arkivyskupo žodžiais, yra praradimas, išdžiūvusio krūmokšnio gyvenimas. Pastebėta, jog dominuojanti vartojimo kultūra, maistas, gėrimai, malonumai, turtai iki galo netenkina žmogaus širdies. Tai apgaunanti iliuzija, jog viską įmanoma pasiekti.
Ganytojo palaiminimas
Baigiant liturgiją, arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui buvo išsakyti nuoširdžiausi sveikinimo ir padėkos žodžiai artėjančio amžiaus jubiliejaus proga. Meilę Šiluvos bendruomenės žmonėms, prasidėjusią dar jam tarnaujant Šiluvoje seminaristų ugdytoju ir šiandien tebesitęsiančią, taip pat jo kantrumą minėjo klebonas kunigas Erastas Murauskas, sveikindamas arkivyskupą Kęstutį Šiluvos parapijos bei Šiluvos piligrimų centro vardu, o šiuos sveikinimus palydėjo visų Eucharistijos dalyvių ganytojui skirta laiminimo malda.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
