Kovo 16 dieną Kauno arkivyskupijos kunigų konferencijoje atliepta į laiko aktualijas – šiuo metu minimą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 metų jubiliejų, tebesitęsiantį Sinodą ir, žinoma, karą Ukrainoje bei pagalbą jos reikalingiems karo pabėgėliams. Be to, kaip ir kiekvienų metų pradžioje kunigams buvo pristatyta 2021 metų sielovadinė bei finansinė ataskaita.
„Kronika“ – dovana laisvei. Kaip veikė sovietinė sekimo sistema?
Pirmąja laisvės kregžde, dovana laisvės kovai, taip pat ir Bažnyčios laisvei veikti, „LKB Kroniką“ pavadino konferencijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Ganytojas pakvietė į šią konferenciją „Kronikos“ herojus – bendražygius ir leidėjus, Laisvės premijos laureatus kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ ir seserį Bernadetą Mališkaitę SJE, kurie pasidalijo su kunigais apie rezistenciją ir jos reikšmę.
Sesuo Bernadeta liudijo apie tai, kaip atkūrus Nepriklausomybę buvusiuose KGB rūmuose pavyko rasti dar nespėtos tada į Rusiją išgabenti operatyvinės sekimo medžiagos, KGB ataskaitų. „Saugumo represinis aparatas veikė darbovietėse, jį ypač domino Bažnyčia, jos bendradarbiai, kunigai, vienuolijos“, – kalbėjo sesuo eucharistietė, o minėtos medžiagos faktais paremtame jos pasakojime atgijo sovietmečio KGB sekimo, agentų verbavimo sistema, kai būti saugumo informatoriais verbuota net artimiausioje šeimų aplinkoje. Kai kurie ir savanoriškai užsiverbuodavo iš baimės, naudos ar neva norėdami „pergudrauti“ sistemą. Sekimo sistema, pasak pranešėjos, tada buvo tarsi voratinklis; saugumiečiai sekdavo ir vieni kitus. Verbuodavo ir kunigus, kai kurie jų drįsdavo saugumiečio veiklai naudoti ir išpažintį.
Ypatinga nauja šviesa šiame liudijime nušvito kunigo Juozo Zdebskio asmenybė (jam sovietmečiu buvo užvesta net 8 tomų operatyvinio sekimo byla). Kunigas Zdebskis buvo mylimas žmonių, jis juos stiprindavo Kybartų parapijoje, čia jis atvykdavo ir melsdavosi už kalinius. Žmonės jam ir pasiskųsdavę dėl klebonų, tačiau šis kunigas niekada blogai neatsiliepdavo apie savo brolius; jo žodžiais, kad žmogus pats padarytų sprendimus, reikia tik kitą išklausyti, už jį pasimelsti.
„Kunigiškas bendravimas buvo stiprybės šaltinis“, – sakė kardinolas Sigitas Tamkevičius, su dėkingumu atsiliepdamas apie arti tuo metu buvusius žmones kaip atramą ir dovaną. Pasidalyta apie „Kronikos“ leidimo sumanymą, kuris kilo kunigų pokalbiuose klebonijose, kai atėjo mintis kelti į viešumą Bažnyčios persekiojimus. Kardinolas sakė, jog kunigus KGB bandydavo užverbuoti (jį patį – net 4 kartus), žadėdami geras miesto parapijas ar studijas Romoje. Tačiau užverbuoti pavykdavo tik tuos, kuriuos buvo įmanoma sukompromituoti.
Sinodo aktualijos: netobulas dialogas?
„Sinodas šiuo metu yra Dievo apvaizda. Kai žmonėms neramu dėl vykstančio karo, dėl ateities, kai šitoks blogis siautėja, Bažnyčia dar labiau galėtų padėti burtis, kalbėtis. Dievo Dvasios veikimas šiuo sunkiu metu gali būti ypatingas“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kviesdamas ir drąsindamas kunigus toliau šiuo laiku, kuriam reikia ypatingo susikalbėjimo, organizuoti sinodinius susitikimus.
Antroje konferencijos dalyje Sinodo klausimais kunigas Vincentas Lizdenis (neseniai paskirtas arkivyskupo sekretorius bei kurijos vicekancleris) pristatė keletą minčių dialogo tema (būtent šiai temai skirtas Sinodo V susitikimas).
„Pati Bažnyčia yra dialogas“, – sakė kunigas Vincentas, pabrėždamas, jog ir kunigai yra šio dialogo dalis. Bažnyčia yra tobulai sumanyta, tačiau Dievas leidžia joje būti ir netobuliems nariams, tad ir jų dialogas gali būti netobulas. Kunigai, kaip ir visa visuomenė, taip pat yra sužeisti susvetimėjimo ligos ir jų tarpusavio dialogas taip pat pažeistas. „Galime taip ir palikti be vilties, arba galime įvaldyti šį „neįgaliojo vežimėlį“, – sakė kunigas Vincentas, pakviesdamas savo brolius į sinodinį pokalbį – čia pat vietoje pasidalyti mintimis apie tarpusavio dialogą.
Apie 2021 metus arkivyskupijoje
Trečioje konferencijos dalyje pristatydamas sielovadines ir finansines 2021 metų ataskaitas, arkivyskupas nurodė, jog Kauno arkivyskupijoje (likus tam pačiam parapijų ir rektoratų skaičiui) tarnauja 103 dieceziniai kunigai (13 yra už diecezijos ribų), 24 – kunigai vienuoliai; Kaune tarnauja 68 kunigai, 52 – rajonų bažnyčiose. Vienam kunigui tenka aptarnauti nuo 3 iki 4 tūkst. gyventojų. Tarnauja 5 nuolatiniai diakonai (nuolatiniam diakonatui rengiasi 2 kandidatai iš arkivyskupijos). Kunigų seminarijoje Kaune studijuoja 11 seminaristų, vienas iš Kauno arkivyskupijos. Mūsų arkivyskupijoje teritorijoje yra 157 seserys vienuolės.
Sielovados patarnavimų apžvalgose išsiskyrė gausesni suteiktų krikštų (pakrikštyta beveik 3 tūkst.) bei sutvirtinimų (sutvirtinta beveik 2 tūkst.) skaičiai. Palaiminta per 800 santuokų. Gerokai daugiau (kaip pandemijos pasekmė) buvo palaidota mirusiųjų.
Kunigams taip pat buvo pristatyta parapijų, seminarijos, kurijos, jos institucijų ekonominė situacija, sielovadinių veiklų kryptys, pažymint, jog situacija stabili ir teigiama.
Taip pat buvo atsakyta į kunigų klausimus (dėl Paramos kasos lėšų naudojimo, Šeštinių rinkliavos žiniasklaidai panaudojimo ir kt.).
Ukraina – visų mūsų skausmas ir rūpestis
Dabar vykstančio karo Ukrainoje kontekste ganytojas atkreipė dėmesį, jog karo situacijoje kunigai turėtų liktų savo vietose, su žmonėmis, ten, kur tarnauja. Tas pats buvo paliudyta apie Ukrainoje ištikimai tebetarnaujantį nuncijų arkivyskupą Visvaldą Kulboką, pranciškonų brolius, kurie yra likę su savo žmonėmis bombarduojamose vietovėse.
Kauno arkivyskupijos Carito direktorius Arūnas Kučikas pristatė kunigams karo pabėgėlių situaciją Lietuvoje, kur jau įsteigti priėmimo centrai. Carito registracijos sistemoje yra 400 savanorių. 100 jų aktyviai veikia. Talkinama pabėgėlių moterų, vaikų priėmimo centre Kulautuvoje.
Pasidalyta mintimis apie priėmimo parapijose galimybes, pasiūlyta šiais klausimais Carito pagalba. Parapija, suteiksianti apgyvendinimo galimybę ukrainiečių šeimoms, gali gyvai sutelkti visą bendruomenę – atjautai, paramai.
Šiuo metu Kauno miesto parapijose jau priimta daugiau kaip pusė šimtų šeimų, dar antra tiek galės priimti artimiausiomis dienomis. Savo parapijų duris atveria ir mažesnių miestų bei miestelių parapijos bei vienuolinės bendruomenės. Be to, trumpalaikę prieglaudą karo pabėgėliai iš Ukrainos randa ir Kauno arkivyskupijos Svečių namuose, numatoma atverti ir Šv. Jono Krikštytojo pastoracijos centro, esančio Papilio g. 3, apgyvendinimo kambarius; o Kauno kunigų seminarija numatė dalį savo patalpų skirti galimai atvyksiantiems vienuoliams ar kunigams iš Ukrainos.
Arkivyskupas taip pat kvietė prisijungti prie dar vienos maldos iniciatyvos: pakviečiant žmones atnešti jų parapijose apsigyvenusių šeimų narių vardus – dažniausiai vyrų, likusių Ukrainoje ir kovojančių už savo Tėvynės laisvę bei mūsų visų saugumą, ir tuos jų vardus skelbti sekmadienio Mišiose kviečiant visą bendruomenę melstis už tuos konkrečius ukrainiečių šeimų vyrus.
Be to, ganytojas pranešė, kad jau sekmadienį, kovo 20 d., 14 val. Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje Kaune kunigai unitai iš Vilniaus švęs liturgiją ukrainiečių kalba, tad galima pakviesti visus, o jeigu bus poreikis, tai čia ukrainiečiams pamaldos galės vykti reguliariai!
Kitąsyk kunigai susitiks Krizmos Mišioms Kauno arkikatedroje Didįjį ketvirtadienį – balandžio 14 d.
------------------------------------------------------
Kauno arkivyskupijos 2021-ųjų metų statistinė, finansinė ir veiklos apžvalga
2021 m. Kauno arkivyskupijos teritorijoje gyveno apie 422.400 žmonių. Iš jų katalikai yra apie 328.202 (remiantis bendrąja Lietuvos statistika, t. y. 77,7 proc.). Sekmadienio Mišiose, pagal klebonų duomenis, Kauno arkivyskupijos bažnyčiose dalyvauja apie 20.300 tikinčiųjų (13.935 Kauno I dekanate, 6.362 – kitų dekanatų bažnyčiose), arba apie 6,2 proc. nuo visų arkivyskupijos katalikų.
Kauno arkivyskupijoje yra 92 parapijos (iš jų 41 aptarnaujama), 7 rektoratų ir vienuolynų bažnyčios, 14 neparapinių bažnyčių bei koplyčių. Tikintiesiems patarnauja 103 dieceziniai kunigai (68 – miestuose ir 52 – rajonuose (vidutiniškai 1 kunigas Kaune aptarnauja 3.247 gyventojų; 1 kunigas rajonuose aptarnauja 3.876 gyventojų). Mūsų arkivyskupijoje tarnauja 8 kitų vyskupijų kunigai bei 24 kunigai vienuoliai. Už arkivyskupijos ribų yra 15 kunigų: 1 studijuoja, 2 išvykę į misijas, 4 gydosi, 5 yra slaugos namuose, 4 tarnauja kitur.
2021 metais naujų kunigų nebuvo įšventinta. Pas Viešpatį iškeliavo 1 kunigas. Kunigystei ruošiasi 4 kandidatai iš Kauno arkivyskupijos. Kunigų seminarijoje Kaune studijuoja 11 seminaristų (1 iš Kauno).
Įvairiose srityse darbuojasi 5 nuolatiniai diakonai, o 2 mūsų arkivyskupijos kandidatai rengiasi Nuolatinių diakonų ugdymo centre.
Kauno arkivyskupijos teritorijoje veikiančiose popiežiaus teisių (7) ir diecezijos teisių (6) moterų vienuolijose yra 157 seserys. Tarnauja 6 vienuolijų 29 vyrai vienuoliai (iš jų 24 kunigai, 1 diakonas, 1 brolis).
Sakramentai
Per 2021 metus pakrikštyta 2.880 asmenų. Pirmąją Komuniją priėmė 2.885 vaikai, Sutvirtinimo sakramentą – 1.886 jaunuoliai. Santuokos sakramentą – 822 poros (iš jų 526 Kaune), katalikiškai palaidoti 6613 asmenų. Ligonių patepimo sakramentas suteiktas 2.627 žmonėms. Kunigai, rūpindamiesi šeimų sielovada, pagal karantino galimybes lankė šeimas namuose – aplankytos 3.096 šeimos.
Parapijų pajamos ir išlaidos
Parapijų pajamos 2021 metais (skliausteliuose – 2020 metų duomenys):
iš rinkliavų – 1.619.254 € (1.129.185 €);
tikinčiųjų aukų – 1.097.959 € (1.060.990 €);
juridinių asmenų paramos – 132.601 € (120.887 €);
1,2% nuo GPM – 99.613 € (99.668 €);
valstybės ir savivaldybių biudžeto – 363.534 € (731.157 €);
finansavimas – 177.297 € (299.281 €);
iš ūkinės veiklos – 387.495 € (386.623 €);
aukos už kalėdaičius – 200.687 € (186.655 €);
palikimai – 27.536 € (0 €);
už Mišių binacijas – 28.983 € (21.626 €);
už sudėtines Mišias – 179.395 € (146.642 €);
pasiskolinta – 39.415 € (73.707 €);
atgautos lėšos – 1.801 € (23.388 €);
turto pardavimas – 5.305 € (50.626 €);
kitos pajamos – 11.377 € (1.165 €).
Iš viso – 4.372,253 € (2020 m. – 4.330.601 €)
Parapijų išlaidos 2021 metais:
personalui išlaikyti, „Sodros“ bei PSD mokesčiai – 1.448.093 € (1.410.331 €);
komunalinėms paslaugoms ir pastatams išlaikyti – 380.046 € (279.582 €);
karitatyvinei ir sielovados veiklai – 211.850 € (186.979 €);
suteikta labdara, parama, finansavimas – 83.960 € (113.495 €);
statyboms, remontams – 646.055 € (1.372.799 €);
liturgijai skirtam turtui įsigyti – 125.257 € (87.365 €);
ilgalaikiam turtui įsigyti – 132.234 € (248.122 €);
trumpalaikiam turtui – 122.132 € (121.363 €);
spauda, literatūra – 57.758 € (48.587 €);
katalikiškai žiniasklaidai – 23.626 € (0 €);
paskolinta – 8.512 € (7.054 €);
„Petro skatikas“, Šventoji Žemė, misijos – 59.849 € (51.441 €);
Sirijos krikščionims – 11.374 € (0 €);
Seminarijai, sielovados institucijoms, Caritui – 99.959 € (104.712 €);
Solidarumo fondui – 66.695 € (54.989 €);
Binacijos ir sudėtinės– 169.759 € (139.941 €);
paslaugų pirkimas – 163.446 € (372.093 €);
draudimų įmokos – 9.620 € (12.438 €);
skolų grąžinimas – 187.431 € (167.128 €);
kitos – 12.725 € (6.085 €).
Iš viso – 4.020.381 € (2020 m. – 4.638.846 €).
Parapijų likučių suma: 1.744.192 €
įsiskolinimų likutis: 179.374 €
Bendri visų parapijų finansai 1.570.027 €
Kauno arkivyskupijos kurijos pajamos ir išlaidos
Kurijos finansinės įplaukos 2021 m. (skliausteliuose – 2020 m. duomenys):
parapijų įnašų seminarijai ir institucijoms išlaikyti 67.107 € (60.453 €);
aukų, juridinių asmenų paramos ir 1,2% nuo GPM – 3.564 € (13.670 €);
parapijose aukotų (sudėtinių ir binuotų) šv. Mišių – 136.071 € (135.389 €);
aukų Caritui – 13.240 € (13.240 €);
katalikiškai žiniasklaidai – 22.194 € (2020 m. – 0 €);
aukos Apaštalų Sostui, Šv. Žemei, „Petro skatikui“, misijoms – 58.098 € (51.464 €);
kitų šalių vyskupų konferencijų – 14.667 € (28.255 €);
Jono Pauliaus II namų Šiluvoje – 30.000 € (42.512 €);
valstybės biudžeto lėšų kurijos reikmėms – 125.447 € (26.341 €);
parapijoms skirtų valstybės (127.821) ir savivaldybių (107.454) biudžetų lėšos – 235.275 € (293.485 €);
atgautų skolintų lėšų – 425.220 € (160.000 €).
Iš viso – 1.130.883 € (2020 m. – 819.225 €)
VšĮ Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnybos pajamos iš ūkinės veiklos – 862.415 € (481.579 €).
2021 m. išlaidoms kurija skyrė:
personalui išlaikyti, „Sodra“ bei PSD mokesčiams – 147.437 € (139.367 €);
Apaštalų Sostui, Šv. Žemei, „Petro skatikui“, misijoms – 56.449 € (51.100 €);
Lietuvos Vyskupų Konferencijai – 10.469 € (5.000 €);
Kauno kunigų seminarijai – 32.453 € (19.414 €);
Nuolatinių diakonų ugdymo centrui – 5.300 € (4.800 €);
sielovadai ir renginiams – 33.676 € (10.611 €);
Caritui – 25.061 € (15.539 €);
Katechetikos centrui – 25.889 € (23.881 €);
Šeimos centrui – 39.642 € (35.014 €);
Jaunimo centrui – 34.252 € (42.305 €);
Šv. Jono Pauliaus II piligrimų centrui – 24.856 € (22.724 €);
Šiluvos Jono Pauliaus II namams – 9.238 € (22.724 €);
VšĮ Šiluvos piligrimų centrui – 21.147 € (0 €);
Kauno arkivyskupijos muziejui – 26.705 € (15.538 €);
transportui – 2.747 € (783 €);
turtui įsigyti – 22.000 € (34.214 €);
leidiniams, kanceliarinėms prekėms – 11.472 € (1.887 €);
ryšio ir pašto išlaidoms – 9.246 € (10.321 €);
maitinimo išlaidoms – 6.262 € (4.817 €);
įnašui į Solidarumo fondą – 6.803 € (7.237 €);
remontams iš arkivyskupijos lėšų – 102.945 € (116.814 €);
remonto darbams iš biudžetinių lėšų – 125.447 € (17.895 €);
pastatų išlaikymui – 22.751 € (9.574 €);
parapijoms skirtos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos – 235.275 € (293.485 €);
paramai – 12.810 € (5.686 €);
kitoms išlaidoms – 909 € (2.675 €).
Iš viso – 1.051.241 € (902.724 €)
VšĮ Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnybos veiklos sąnaudos – 678.432 € (35.969 €)
Parapijų tarpusavio Solidarumo fondas:
parapijų įnašai – 60.524 € (61.073 €);
arkivyskupijos įnašas – 6.803 € (7.237 €);
grąžintos skolos – 42.780 € (10.000 €).
Išlaidos parapijų reikmėms – 26.432 € (37.766 €);
paskolinta parapijoms – 1.150 € (0 €).
Likutis (2021.12.31) – 328.287 €
Kunigų tarpusavio Paramos kasa:
kunigų įnašai – 81.936 € (68.936);
kunigams skirta parama – 8.593 € (8.000 €);
Išlaidos susirinkimams – 263 € (957 €)
rekolekcijoms – 760 € (905 €).
Likutis (2021.12.31) – 446.415 €
Parama kunigams šv. Mišių stipendijomis: 208.170 € (162.325 €)
Kauno kunigų seminarija:
Pajamos 368.777 €; išlaidos 306.284 €; likutis (2021.12.31) – 366.559 €.
Kauno arkivyskupijos Tribunolas
2021 m. pradžioje turėjo 75 bylas, priėmė 47 naujus ieškinius dėl Santuokos sakramento galiojimo; išnagrinėjo 42 bylas, nutrūkusių bylų buvo 1; 2021 m. pabaigoje buvo 79 bylos.
Šiluvos Jono Pauliaus II piligrimų namai
Dėl karantino 2021 m. piligrimai ir grupės registruoti nuo gegužės mėn. Buvo apsistojusios 42 grupės (1550 žmonių).
Katalikiškos mokyklos
Kaune veikia 5 katalikiškos mokyklos. Dirba 373 mokytojai, mokosi 4.204 moksleiviai.
Sielovados iniciatyvos, veikla
Kauno arkivyskupijos Carite darbuojasi 35 darbuotojai, yra 12 ilgalaikių ir 56 trumpalaikiai savanoriai. Daugiausia dėmesio 2021 metais skirta perorganizuoti ir pritaikyti veiklą pandemijos keliamiems iššūkiams, taip pat koordinuoti pagalbą teikiančius savanorius. Išlaidos per metus – 265.870 €. Finansuojama kurijos – 15.388 €. Šiuo metu Carito veiklos prioritetai yra dekanatų Carito stiprinimas, savanorystės koordinavimo stiprinimas ir sisteminimas, vienišumo mažinimo veiklų plėtojimas, institucinis organizacijos stiprinimas. Plačiau 2021 m. Kauno arkivyskupijos Carito veiklos ataskaitoje >>
Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro komandą sudaro 3 darbuotojai ir kapelionas. Yra 15 ilgalaikių ir 30 trumpalaikių savanorių. Dekanatų centruose – 10, Kauno miesto parapijose – 20 savanorių. Išlaidos per metus 85.774 €. Finansavimas iš kurijos – 41.055 €. Pirmus tris mėnesius intensyviai rengtasis Lietuvos jaunimo dienoms (jos neįvyko dėl pandemijos). Daugiausia dėmesio skirta nuotoliniams sielovados įrankiams kurti ir pritaikyti. Organizuota pagalba mokytojams. Atsigręžta į jaunesnio amžiaus jaunuolius, jiems pasiūlyta savanorių ugdymo programa, Alfa kursas. Buvo bendradarbiaujama su Carito organizacija, atsiliepiama į pagalbos poreikį per karantiną. Veiklos prioritetai šiuo metu yra jaunimo vadovų stiprinimas, palaikymas, pareigybės gryninimas; jaunimo sielovados aktyvinimas dekanatuose; naujos savanorių kartos ugdymas Jaunimo centre; jaunimo lytiškumo ugdymo programų įgyvendinimas. Plačiau 2021 m. Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro veiklos ataskaitoje >>
Kauno arkivyskupijos Šeimos centre darbuojasi 9 darbuotojai. Arkivyskupijos centre sutelkti 164 ilgalaikiai ir 20 trumpalaikių savanorių. Dekanatų centruose yra 59 savanoriai, Kauno miesto parapijose – 24. Išlaidos per metus 111.903 €. Finansavimas iš kurijos 35.013 €. Ir 2021 metais Šeimos centrui vėl teko perorganizuoti darbą karantino sąlygomis: nuotoliniam sužadėtinių rengimui, nuotoliniams mokymams, konsultavimui, pagalbos teikimui. Rūpintasis įsisavinti išmaniąsias technologijas ir jas pritaikyti darbe. Buvo organizuojami nauji sužadėtinių rengėjų mokymai, tolesnis jų palaikymas. Dėmesio skirta dvasiniam augimui, asmeniniams ir bendruomeniniams iššūkiams įveikti. Tarp veiklos prioritetų yra dekanatų ir parapijų šeimos centrų stiprinimas (tai yra vadovų paieška, nuostatai, programos ir kt.), išorinės komunikacijos gerinimas (bendradarbiaujant su Lietuvos šeimos centru, šeimų judėjimais, arkivyskupijos institucijomis). Šiuo metu tobulinama sužadėtinių internetinės registracijos sistema. Plačiau 2021 m. Kauno arkivyskupijos Šeimos centro veiklos ataskaitoje >>
Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro duomenimis, tikybos pamokų pasirenkamumas 2021 metais buvo: Kauno II dekanate – 67 % mokinių (2020 m. 67 %). Raseinių dekanate – 62,2 % (2020 m. 67 %); Kauno I dekanate – 56,8 % (2020 – 56,3 %); Jurbarko dekanate – 51,2 % (47 %) ; Jonavos dekanate – 41,3 % (46 %) ; Kėdainių dekanate – 43,4 % (2020 m. 44 %); Ukmergės dekanate – 39,7 % (2020 36 %).
Katechetikos centre darbuojasi 3 darbuotojai. Yra 1 ilgalaikis ir 5 trumpalaikiai savanoriai. Išlaidos per metus 28.607 €. Finansavimas iš kurijos 23.855 €. Daugiausia dėmesio skirta ugdymo turinio skaitmeninimui, mokytojų supažindinimui su priemonėmis, kuriomis galima paįvairinti pamokas. Tolesni prioritetai – metodinių priemonių skaitmeninimas, suaugusiųjų katechumenato dekanatų centruose ir Kauno m. parapijose aktyvinimas, lytiškumo ugdymo programos mokyklose diegimas. Plačiau 2021 m. Katechetikos centro ataskaitoje >>.
Suaugusiųjų katechezės tarnyba besitęsiančios pandemijos sąlygomis siekė suderinti gyvus susitikimus ir nuotolinius prisijungimus, užtikrindama nenutrūkstamą programų vykdymą. Siekta kuo geriau pasitarnauti parapijoms, kuriose dar nevyksta katechumenato programos, kad į jas besikreipiantys suaugusieji galėtų pasiruošti įkrikščioninimo sakramentams. 2 darbuotojai ir 8 bendradarbiai dirba sužadėtinių rengime. 3 darbuotojai ir 4 bendradarbiai dirba su katechumenato programa. Savo liudijimais talkina savanoriai „Gyvieji akmenys“ ir Veikliųjų vyrų bendrija. Išlaidos per metus –26.740 €. Dabartiniai prioritetai – tai visiškai sugrįžti į gyvus susitikimus. Ieškoti galimybių, kaip dar aiškiau ir dinamiškiau vykdyti parengimo Santuokos sakramentui programą. Toliau įgyvendinti Katechumenato programą užsienyje esantiems lietuviams, kurie planuoja tuoktis ar gyventi Lietuvoje. Per 2021 metus įvyko 132 susitikimai, Santuokai pasiruošė 157 poros. Suaugusiųjų katechumenato programoje pravesta 40 susitikimų, Krikštui pasiruošė 16 katechumenų, Sutvirtinimui – 90 asmenų, 15 – gyvenančių ne Lietuvoje. Katechumenato tęstinumo programose dalyvavo 25 asmenys, vyko 36 susitikimai. Plačiau 2021 m. Suaugusiųjų katechezės tarnybos ataskaitoje >>.
Jono Pauliaus II piligrimų centre dirba 2 darbuotojai, 45 ilgalaikiai ir 30 trumpalaikių savanorių. Dekanatų centruose –10 savanorių, Kauno m. parapijose – 8. Išlaidos per metus 22.724 €. Finansuojama iš kurijos 22.724 €. Daugiausia dėmesio veikloje skirta savanorių ugdymui, jų motyvacijai stiprinti, bendruomenei auginti. Rūpintasi Šiluvos komunikacija ir sielovada: Gyvosios piligrimystės maršrutų kūrimas ir įgyvendinimas, nuotolinės paskaitos, Mišių transliacijos, „Šviesos žemėlapio“ akcija. Rašomi projektai, ieškoma finansų. Piligriminės kelionės organizuotos Lietuvoje. Surengta krikščioniška vaikų vasaros stovykla. Prioritetinės sritys – piligrimystė Lietuvoje, Gyvoji piligrimystė Šiluvoje ir piligrimų maršrutas Kaune, Jono Pauliaus II piligrimų kelias ir Šv. Jokūbo kelias. Bendradarbiavimas su Kauno arkikatedra, pagalba sielovadoje ir rengiant sakramentams. Ekumeninio dialogo stiprinimas arkivyskupijoje rengiant Taizé pamaldas Piligrimų centre. Savanorystės skatinimas, vaikų stovyklos organizavimas. Plačiau 2021 m. Jono Pauliaus II piligrimų centro ataskaitoje >>.
Pašaukimų sielovadoje darbuojasi 1 darbuotojas bei atsakingasis už pašaukimus kunigas, taip pat du kunigai bendradarbiai. Išlaidos per metus buvo 4.811, 78 €, iš kurijos finansuota 4.616,83 €. Vykdyta tiriamoji veikla, apklausos duomenų analizė. Daugiau dėmesio skirta veiklos galimybėms nuotoliniu būdu, komandos narių formacijai, ieškančiųjų pašaukimo asmeniniam palydėjimui. Prioritetinės veiklos sritys – darbas su jaunimo pašaukimų komandomis (galimais animatoriais), dėmesys dvasiniam palydėjimui, pašaukimų kultūros sklaidai (taip pat ir per interneto puslapio atnaujinimą). Plačiau 2021 m. Pašaukimų sielovados ataskaitoje >>.
Akademinės sielovados bendradarbiai – tai 7 darbuotojai (referentės ir kapelionai). Be jų, universitetuose, kolegijoje yra 8–12 ilgalaikių savanorių bei 20–30 – trumpalaikių. Išlaidos per metus sudaro 3.263 €. Daugiausia dėmesio skirta akademinei bendruomenei palaikyti pandemijos laikotarpiu (taip pat ir individualiai), naujų veiklų paieškai atliepiant atsirandančius poreikius, tęstiniams susitikimams (Šventojo Rašto nuotolinių paskaitų ciklas, Alfa kursas su Jaunimo centru, Samuelio kursas, The Chosen ciklas). Veikloje siekiama auginti santykį su akademine bendruomene, bendradarbiauti su kitų miestų akademinės sielovados bendradarbiais, išlaikyti susitikimų tęstinumą ir dėmesį komunikacijai, Plačiau 2021 m. Akademinės sielovados veiklos apžvalgoje >>.
Arkivyskupijos muziejaus darbuotojai turi 2,3 etato. Biudžetas 33.665 (79 proc. iš arkivyskupijos kurijos). 2021 m. veikė interaktyvi bažnytinio meno paroda „Realybė išsiplečia“. Apsilankė 775 žmonės. Įgyvendintas projektas „Metalo dirbinių rinkinio restauravimas“ (restauruota ir konservuota 18 eksponatų, 26 vnt. miniatiūrinis reikmenų rinkinys). Bendradarbiaujant su Jurbarko muziejaus Veliuonos skyriumi išleista knyga „Veliuonos bažnyčia: istorija, architektūra ir dailė“. Bendradarbiauta rengiant paraišką dokumentinio paveldo objekto „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pripažinimui regioninės-europinės reikšmės dokumentu ir įrašymui į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą. Plačiau 2021 m. Arkivyskupijos muziejaus ataskaitoje >>.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
