Nuotraukos – Linos Urbonienės
Taikus, kuriantis gyvenimas ir visai netoli vykstantis visa griaunantis karas, brolių ir sesių kasdienė auka už Ukrainos laisvę, kiti karo konfliktai tolimesniuose nuo mūsų pasaulio kampeliuose – toji trapi taikos ir karo riba dar labiau skatina melsti ir maldauti Dievą sugrąžinti taiką ir darną Ukrainoje, pasaulyje ir žmonių širdyse, o Šilinėse – to prašyti Šiluvos Dievo Motinos užtarimu, iš kurios jau esame patyrę laisvo ir taikaus gyvenimo dovaną.
Šią Taikos siekio dieną Šiluvoje nuskambėjo žinia, jog rugsėjo 14-ąją, per Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą, Europos Vyskupų Konferencijų Taryba kviečia į Švč. Sakramento adoraciją visose Europos bažnyčiose melstis už Ukrainą ir taiką. Tad rugsėjo 14-ąją, atsiliepiant į šią iniciatyvą, Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo kvietimu 11.15 min. Šiluvos aikštėje – malda už taiką prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento drauge su Lietuvos vyskupais, kunigais, Dievui pašvęstojo gyvenimo nariais, visais Šiluvos piligrimais ir transliacijų iš Šiluvos dalyviais. Plačiau >>
„Čia ir Jūsų namai, kur šiandien meldžiamės už taikos kūrėjus ir saugotojus, už taiką, kurią reikia ne tik ginti, bet pirmiausia nešti“, – sakė Kauno arkivyskupijos vyriausiasis atlaidų ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas rugsėjo 13 dieną sveikinęs Taikos siekio dienos piligrimus, tarp kurių įsiliejo iškilmingai į Šiluvos aikštę įžygiavusi Lietuvos kariuomenė, šauliai, savanoriai.
Liturginę katechezę „Tėve mūsų“ malda pradėjęs kunigas Vincentas Lizdenis atkreipė dėmesį į Kristaus Kryžių, kuris prisiliečia prie žmogaus su visiška taika ir užbaigia karą ten, kur vyksta skilimai ir nuodėmė.
„Kova“ – šį žodį kaip atraminį katechezėje komentavo kunigas Vincentas, kalbėdamas apie vidines kovas, kuriose pats didžiausias priešas neretai būname patys sau ar priešais laikome kitus žmones. Katechezėje pastebėta, jog mūsų disidentai apie savo, atrodytų, didžiausius priešus – buvusius persekiotojus – neretai kalba su meile, atlaidumu. Mūsų atsakas kovoje priklauso nuo, kiek tikrai esame krikščionys.
Katechezės mintimi, žmogui labai svarbi dvasinė pusiausvyra. Deja, jos ieškoma tarp neįpareigojančių dalykų (svetimų religijų, pomėgių). Tačiau tai įmanoma tik būnant santykyje su Dievu. Jis atrandamas maldoje. Malda, pasak kunigo Vincento, nėra tik mūsų, bet ir Dievo veiksmas. Tai galingas instrumentas mūsų kovose. Ir malda kalba ne apie karą, ji labiau apie taiką.
„Karaliene taikos, melski už mus“, – per visas Šilines su ypatingu jautrumu tariame šią Loreto Dievo Motinos litanijos invokaciją. Rugsėjo 13-ąją to sutartinai prašė ir litanijos atliepus giedoję Lietuvos kariai.
Liturgijoje giedojo Vilimo Norkūno vadovaujamas kvartetas (beje, ir anglų kalba bei taip priminęs, koks visų tautų bendras rūpestis yra taika). Grojo Lietuvos kariuomenės reprezentacinis pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Ališausko.
Taikos siekio dieną Eucharistijos liturgijoje patarnavo Generolo Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai.
Pradedant iškilmingą Eucharistiją, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas sveikino liturgijai vadovavusį Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinį administratorių Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą, brolius vyskupus, kunigus, ypač kariuomenės kapelionus.
Taip pat sveikino į Šiluvą švęsti didžiųjų atlaidų bei priimti Bažnyčios palaiminimą atvykusį Lietuvos kariuomenės vadą generolą leitenantą Valdemarą Rupšį, LR Krašto apsaugos viceministrą Žilviną Tomkų, kariuomenės vadus, generolus, karininkus, puskarininkius, karius, savanorius, partizanus, šaulius, išleistuosius į atsargą karius, tarnyboje žuvusiųjų ar sužeistų karių artimuosius.
Homiliją pasakęs Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas atkreipė dėmesį, jog Šventajame Rašte atsiskleidžia visa išganymo istorija. Senojo Testamento pranašystėse kalbama apie užgimsiantį Kunigaikštį, kuris bus ir Taikos Kunigaikštis.
Iškilmių Evangelija pagal Luką skelbė Simeono giesmę apie šviesą, kurią jis atpažino kaip pasaulio išgelbėjimą. Homilijos mintimi, nuo tada prasidėjo Taikos Kunigaikščio era. Tačiau nei tada buvę šventykloje žmonės, nei vėliau žmonijos istorijoje neatpažino Taikos Kunigaikščio, kad tik Jis gali įtvirtinti taiką, ir bando tai daryti savais būdais.
„Mes irgi turime savo vaidmenį Išganymo plane. Savo kelią į taikos karalystę. Tas kelias eina per kryžių. Jėzaus Kristaus mirtis ir prisikėlimas mums parodė, jog nėra kito kelio į išganymą ir į amžinąją taiką, kaip tik per Kristaus Kryžių. Kryžius yra Kristaus ir mūsų pergalės ženklas“, – kalbėjo homilijoje arkivyskupas G. Grušas.
„Ukrainos vyskupai šiuos metus yra paskelbę Šventojo Kryžiaus metais. Jų išgyvenimas gilus, jų dvasinė kelionė lydima tikru visos tautos kryžiaus keliu“, – atkreipė dėmesį arkivyskupas, šią vasarą pats aplankęs karo agresoriaus niokojamą Ukrainą.
Ganytojas pacitavo apaštalinio nuncijaus Ukrainoje, mūsų tautiečio arkivyskupo Visvaldo Kulboko mintį, jog malda prašant taikos turi būti labai rimta, kai rimtam dialogui nėra galimybių.
„Mums reikia įvairios ginkluotės. Neturint dangaus pagalbos, trūksta ginklų, kurie veda į pergalę“, – sakė arkivyskupas G. Grušas, ragindamas imti Rožinį į rankas ir melsti taip pat drąsiai ir karštai, su tokia ryžtinga dvasia, kaip Ukrainoje kaunasi jos kariuomenė. Arkivyskupas šia proga pasidalijo žinia apie Europos vyskupų kvietimą visose Europos bažnyčiose melstis už Ukrainą ir taiką.
Padėkos žodį Eucharistijos pabaigoje taręs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys padėkojo už maldos dovaną kartu su visais Lietuvą ir laisvę mylinčiais žmonėmis, visiems palinkėjo taikos.
„Dvasia ir tikėjimas yra tai, ką turime brangiausia“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas, atkreipdamas dėmesį, jog Ukrainoje puolanti Rusija stengiasi pasiglemžti ypač dvasines vertybes, tikėjimą, tai, kas Ukrainai yra brangiausia. Jis atkreipė dėmesį, jog Lietuvos kariams penktasis Dievo įsakymas – nežudyk – reiškia gelbėti gyvybes kaip garbingiems kariams.
Liturgija užbaigta Lietuvos himnu, o sužeistiems tarnyboje kariams buvo teikiamas asmeniškas palaiminimas.
Rugsėjo 14-ąją Bažnyčia švenčia Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą. Ši atlaidų diena bus švenčiama kaip Sielovados ir pasišventimo Dievui diena. Programa >>
Vaizdo žinia iš Taikos siekio dienos
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
