Nuotraukos – Linos Urbonienės, seminaristų
Dešimtys tūkstančių piligrimų rugsėjo 7–15 d. apsilankė „mūsų šalies rekolekcijose“, kaip arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pavadino Šilines, kuriose šįmet vien Komuniją priėmė per 25 tūkst. žmonių. Šiluvos atlaidai šįkart dėl karo Ukrainoje, dėl jo grėsmės Europai bei pasauliui tapo laiku, kai visą devydienį kasdien buvo meldžiama taikos stebuklo.
Rugsėjo 15-ąją Šilinėse drauge su jaunąja Bažnyčia – jaunaisiais piligrimais – buvo dėkojama čia surinkusiai Šiluvos Dievo Motinai už atlaidų malones, kurios liejosi per visas atlaidų dienas tūkstančiams kasdien čia apsilankiusių žmonių. Per atlaidus daugybė piligrimų, vos tik atvykę, skubėjo susitaikyti su Dievu atlikdami išpažintį, drauge šventė Eucharistiją ir priėmė Komuniją.
„Susirinkę į Šiluvą atvykstame patirti Dievo gailestingumo. Mums dovanojami atlaidai reiškia, kad Dievas pasiruošęs mus priimti iš klajonių svetimoje nuodėmes šalyje ir dovanoti Tėvo namų džiaugsmą. Jis mūsų ieško ir kelia puotą, kai mus suranda. Koks didis džiaugsmas mums paruoštas, jei esame pasiruošę sugrįžti ir apsikabinti mus mylintį Tėvą! Kokia nuostabi ramybė apima žmogaus širdį, kai jis dovanoja sau maldos laiką ir patiria mylinčio Tėvo artumą! Brangieji, visi esame Bažnyčia, pakviesta skelbti šią Gerąją Naujieną! Visi esame Mergelės Marijos bičiuliai, kviesdami savo brolius ir seseris garbinti jos Sūnų! Būkime ir mes Dievo meilės apaštalais, pasiruošę paliudyti „apie mumyse gyvenančią viltį“ (1 Pt 3, 15), nes visi esame broliai, laukiami svetinguose Tėvo namuose!“ – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kuris kasdien sveikino piligrimus aikštėje, kalbino juos lankančius didžiąsias šventoves, dalydamasis su jais mintimis, jog jų atvykimas, Dievo garbinimas Šiluvoje ir savo gyvenime – tai Švč. Mergelės Marijos svajonės ir lūkesčio, kurį jį išsakė apsireikšdama Šiluvos žemėje, išsipildymas.
Atlaidai šiemet dėl karo situacijos Ukrainoje, dėl jo grėsmės Europai netikėtai tapo laiku, kai visą savaitę kasdien buvo meldžiama taikos stebuklo. O rugsėjo 14-ąją Šiluvos šventovėje solidariai atsiliepta į Europos Vyskupų Konferencijų Tarybos paraginimą, kad kiekvienoje Europos bažnyčioje pavestume mūsų Viešpačiui taiką Ukrainoje, nuožmaus karinio konflikto užgesinimą.
Garbinimo ir maldavimų valandą visiems aikštėje suklupus priešais išstatytą Švenčiausiąjį Sakramentą kaip galingos maldos pajėgos įsitraukė tą dieną į Šiluvą suvažiavę ypatingu būdu Dievui ir Bažnyčiai pasišventusieji – kunigai bei seserys ir broliai vienuoliai iš visos Lietuvos.
Šiluvos atlaidų maldoje šiemet nuskambėjo ukrainiečių kalba su skausmu atmenant, jog broliai ir sesės Ukrainoje kaunasi už savo laisvę, gina Tėvynę nuo agresijos, kai kurie patiria karo pabėgėlių likimą. Graikų apeigų katalikų liturgijai su ukrainiečiais bei Vilniuje įsikūrusio bazilijonų vienuolyno tėvais Apsireiškimo koplyčioje vadovavo tėvas Mikolajus Ruslanas Kozelkivskyy OSBM, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas.
Atlaiduose dalyvavo ir gausi lenkų bendruomenė Lietuvoje. Vilniaus rajono parapijų ir švietimo įstaigų bendruomenės, iš viso per 1,5 tūkst. piligrimų, Mišiose lenkų kalba Šiluvos aikštėje meldėsi darnaus sugyvenimo tarp tautų intencija. Net keturi kunigai vadovavo šv. Mišioms latvių kalba maldininkams iš Latvijos.
Šiluvoje ir šiemet atvyko piligrimų iš Punsko, Seinų, o Lietuvių vienybės dieną sveikinimas bei ganytojiškasis žodis buvo skirtas pasaulyje pasklidusiai lietuvių bendruomenei.
Gausi piligrimų šiemet ypač buvo Artimo meilės ir sveikatos diena. Pilnutėlė aikštė Šiluvoje tądien paliudijo, kad ir šiais laikais čia ieškoma ir atrandama paguoda, ramybė ir viltis.
Teisingumo saugojimo ir Taikos siekio dienomis švęsti į Šilines atvyko vidaus reikalų sistemoje dirbantys žmonės, Lietuvos kariuomenė, šauliai. Atsakingųjų pareigūnų buvome patikinti: mūsų Tėvynės žemė, jos žmonės yra patikimose rankose, pasiruošusiose garbingai ginti savo šalį.
Po Šeimų ir jaunimo šeštadienio šventės Šiluvoje, kurią užbaigė procesija su žiburiais rankose paskui nešamą Švenčiausiąjį Sakramentą miestelio apylinkėse, pagrindinį atlaidų sekmadienį – sinodiniu keliu einančios Bažnyčios dieną – dalytasi džiaugsmu, kad Bažnyčioje esame vedami Šventosios Dvasios. Todėl joje verda gyvas gyvenimas, nesisukantis ratu, bet turintis platų prasmės horizontą ir kryptį. Tai paties Dievo nuolat gaivinama tikrovė, ne knygos ir sąrašai, ne sandorių, bet Sandoros erdvė, kur nuo pat mūsų Krikšto užsimezga šeimyniškas, broliškas santykis. Pasak šią katechezę tądien sakiusio diakono Beno Ulevičiaus, mes, Dievo šeimos žmonės, turime rodyti pavyzdį, būti broliškumo „virtuozais“ to ištroškusiam pasauliui.
Bažnyčios žmonės kviesti ir mąstyti, kaip būti jautriems pasauliui, kur daug vargo, vienišumo, atmetimo. Pasak ypač jaunų dvasininkų, visi žinome įsakymą „Mylėk savo artimą...“, bet ar lengvai įgyvendiname? Juk rastume, kuo pasidalyti apie nejautrumą žmogiškose situacijose mūsų parapijose, apie nejautrumą vieni kitiems. Kiekvienoje parapijoje galima rasti visuomenės „pakraščių“, kuriuos nelengva atpažinti, kur nelengva ir nedrąsu nueiti.
Po dvejų metų, 2024-aisiais, į Šiluvą greičiausiai keliausime jau su žinia apie skelbiamus Apsireiškimo koplyčios architekto Antano Vivulskio metus. Visuomenės dieną Šiluvos piligrimų centre buvo pristatyta šių metų koncepcija.
Atlaiduose taip pat pranešta apie ypatingą Šiluvos šventovės iniciatyvą – prašyti dvasinės giminystės ryšio su Didžiąja Švč. Mergelės Marijos bazilika Romoje. Jau 300 pasaulio bazilikų yra susivienijusios su šia Bazilika Romoje dvasiniu ryšiu, jas sieja to paties ikonografinio tipo – Hodigetrijos – „rodančiosios kelią“ – Marijos su Kūdikiu atvaizdas.
Užbaigdamas atlaidus Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas nuoširdžiai tarė „ačiū“ visiems apsilankiusiems Šiluvoje piligrimams bei visiems tarnavusiems atlaiduose.
Tai Lietuvos vyskupai, kunigai, vadovavę Eucharistijai, sakę homilijas ir katechezes, patarnavę klausyklose, ypač didelę rūpesčių naštą nešęs Šiluvos parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas bei vyriausiasis arkivyskupijos ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas, diakonai, Kunigų seminarijos auklėtiniai, Jono Pauliaus II piligrimų centro ugdomi savanoriai, seserys vienuolės, giedoję chorai iš pačių įvairiausių Lietuvos parapijų bei Šiluvos parapijos, taip pat zakristijonai, dekoruotojai, valytojos, šeimininkės, apsaugininkai, policijos, medicinos ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojai, Carito bendradarbiai, Šiluvos piligrimų centras, vaizdo ir garso operatoriai, kiti žiniasklaidos darbuotojai, Šiluvos bendruomenė, gausūs atlaidų rėmėjai ir geradariai.
Šie žmonės savo tarnystėmis ir dovanomis bei visi atvykę piligrimai padėjo kurti ir švęsti Mergelės Marijos gimtadienio šventę didžiuosiuose atlaiduose.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
