Konferencija Kaune gyvybės kultūrai puoselėti technologijų pažangos laikmetyje (2022 11 18)
Paskelbta: 2022-11-21 18:55:10

Nuotraukos – Erlendo Bartulio

Lapkričio 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje“.

Konferencijoje medicinos, teologijos ir teisės sričių mokslininkai-praktikai kalbėjo apie žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos programavimą, ekologinės, socialinės bei teisinės aplinkos reikšmę žmogaus gyvenimui, o renginį vainikavo diskusijų forumas.

Renginį atidarė ir sveikinimo žodį taręs Kauno klinikų direktorius dr. Tomas Lapinskas pabrėžė, jog gyvendami greitai besikeičiančiame pasaulyje turime skirti papildomą dėmesį ilgaamžėms vertybėms, kad turėtume tvirtą, saugumo ir apibrėžtumo jausmą formuojantį pamatą.

Renginio dalyvius sveikino ir konferenciją palaimino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, sakydamas, kad gyvybės principo negerbimas sukuria slidaus šlaito efektą, vedantį prie vis nuožmesnių gyvybės principo pažeidimo. Technologijų pažanga sukūrė mums pagundų, kurių anksčiau nežinojo nei mokslas, nei žmonės. Technologijų pažanga turi vykti nesulaužydama gyvybės apsaugos principo nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties.

Konferencijos dalyvius taip pat sveikinusi Seimo laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkė Asta Kubilienė pastebėjo, jog paskutiniu metu labai agresyviai ir visais įmanomais būdais nešama mirties kultūra: nuo komunikacijos, neurolingvistinio programavimo iki etikečių klijavimo. Pasak Seimo narės, turime kelti klausimą, kaip galėtume visiems nešti gyvybės kultūrą ir užtikrinti pagarbą žmogaus orumui.

Į renginio dalyvius kreipėsi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras bei Seimo narys Aurelijus Veryga. Pasak jo, Lietuva susiduria su beprecedente demografine krize, kylančia nemaža dalimi dėl plataus nenoro turėti vaikų bei nužmoginimo, su kuriuo susiduria negimę kūdikiai. Jis minėjo paradoksą – visi mes esame žmonės, kurie turėjo galimybę gimti ir nenorime ginti negimusių vaikų teisių. Baigdamas kalbą jis palinkėjo visiems drąsiai ginti kritines vertybes ir tiesą.

LSMU Bioetikos katedros sociologė dr. Aušra Rimaitė skaitė pranešimą „Ekologinis nerimas rizikos visuomenėje“. Ji kalbėjo apie dabartinėje visuomenėje kylančias grėsmes gyvybei. Susiduriame su rizikomis, kurių nėra patyrusios ankstesnės kartos – tai Klimato kaita, GMO, nanotechnologijos, branduolinė rizika. Šios rizikos yra lydimos paralyžiuojančių fobijų, nesaugumo ir nerimo pojūčio, kuris veda prie nesugebėjimo spręsti iškilusių žmogaus gyvybei naujo pobūdžio problemų. Pranešėja ragino klausytojus negyventi taip, tarsi žmogus būtų vienintelė gyva būtybė pasaulyje, ir kurti saugesnį pasaulį, paremtą pagarba visai gyvybei.

LSMU Šeimos medicinos klinikos genetikas, prof. dr. Danielius Serapinas skaitė pranešimą: „Embriono genetikos ir neuropsichologijos ypatumai.“ Profesorius pristatė genetikos mokslo poziciją, jog gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Nuo pat lytinių ląstelių susidūrimo momento suformuojamas žmogaus genomas, o besiformuojantis naujas žmogus yra ne tik ląstelių rinkinys, bet ir psichologiją turinti būtybė. Profesorius kalbėjo apie tyrimus, įrodžiusius, kad embrionai sapnuoja ir turi gebėjimą formuoti asociatyvinius ryšius. Žmogaus istorija vyksta nuo pat pradžios iki jo išėjimo, o jo esmė lieka nekintanti. Prieš gimimą įvykę patyrimai yra svarbi žmogaus raidos dalis, turinti pasekmių visą likusį gyvenimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo metu dar nesame žmonės.

LSMU Sveikatos Psichologijos katedros vedėja doc. dr. Giedrė Širvinskienė pranešime „Nėštumas ir moterų emocinė gerovė: iššūkiai ir pagalbos poreikiai“ atkreipė dėmesį į tai, kaip besilaukiančiai mamai būtina socialinė parama. Nėštumas yra stresą keliantis įvykis, kurio metu vyksta ryškūs biologiniai ir psichologiniai pokyčiai. Vyksta motinystės tapsmo procesas, kai moteris tampa mama, keičiasi gyvenimo prasmės samprata. Doc. dr. G. Širvinskienė įvardijo motinas kaip stiprias ir pažeidžiamas tuo pat metu. Nemaža dalis moterų nėštumo metu patiria depresiją, o įvykus persileidimui ar abortui jų emocinė sveikata dar labiau pablogėja. Tuo tarpu motinos stresas, depresija bei nerimas nėštumo metu didina vaiko emocinių, elgesio ir kognityvinės raidos problemų riziką.

Prof. dr. kun. Andrius Narbekovas iš VDU Santuokos ir Šeimos studijų centro kalbėjo apie žmogaus orumui kylančius iššūkius dėl naujųjų gyvybės pradėjimo technologijų. Vyraujantis požiūris į žmogaus atėjimą į šį pasaulį yra toks, kurį kun. Narbekovas pavadino reprodukciniu. Tai dehumanizuojantis požiūris, atsiejantis žmogaus orumą nuo gyvybės sukūrimo fakto. Technologija pakeičia sutuoktinių aktą, vaikai imami traktuoti kaip pagaminamos prekės, o vaiko prigimtinė teisė gimti santuokoje, turėti tėvą ir motiną, ir gyventi šeimoje tampa nebesvarbi. Tačiau žmogus yra ne priemonė, o tikslas savaime, ir viskas, kas vyksta su žmogumi, turi būti pagal jo orumą. Pranešimo metu kun. Narbekovas ragino medikus ir kitus mokslininkus likti ištikimus žmogaus orumo principams bei prigimtiniam moraliniam įstatymui.

VDU Santuokos ir šeimos studijų centro prof. dr. Birutė Obelenienė pranešime „Mokslo pažanga ar reprodukcinės industrijos rinkodaros projektas“ atkreipė dėmesį į visuomenėje vyraujančią kalbos slinktį.

Tapo įprasta viešojoje erdvėje apie nėštumą girdėti vien neigiamame kontekste: neplanuotas, nenorimas, apsisaugoti nuo nėštumo, nėštumo prevencija, abortas saugiau nei nėštumas ir gimdymas ir pan. Tačiau pristatant abortą vis dažniau girdime saugus ir neva mokslu pagrįstas.

Prof. dr. B. Obelenienė atkreipė dėmesį, kad teisingi terminai yra mokslo kalbos pagrindas. Kai į terminą įkeliamas jo pavadinimo neatitinkantis turinys, kyla ne tik rizika nesusikalbėti, bet ir daromas spaudimas asmens laisvam ir informuotam pasirinkimui. Pavyzdžiui, šiandien garsiai kalbama, jog medikamentinis abortas yra saugus. Tačiau remiantis PSO saugaus aborto apibrėžimu, jis labiau atitinka nesaugaus aborto terminą: vyksta moters namuose, kur aplinka gali ir neatitikti sveikatos įstaigoms taikomų higienos reikalavimų. Iš kitos pusės, PSO nesaugaus aborto apibrėžimas neapima poabortinių komplikacijų, psichinės ir socialinės sveikatos požiūrio.

Pasak prof. B. Obelenienės, mokslo pagrįstumą įrodo moksliniai šaltiniai. Kalbant apie medikamentus ir jų pašalinį poveikį, svarbiausias dokumentas yra preparato charakteristikų santrauka. Tačiau žiniasklaidoje yra plačiai eskaluojama šiame pagrindiniame dokumente (kalbant apie cheminį abortą) pašalinio poveikio neatitinkantys duomenys. Akivaizdu, jog sudaromos prielaidos medikamentinį abortą pateikti labiau patrauklų nei yra iš tikrųjų, nes abortas šiandien tampa preke.

Teisininkas, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Vytis Turonis aptarė konstitucinės teisės į žmogaus gyvybės apsaugą problemas praktikoje. Jis pastebėjo antikonstitucinę tendenciją svarbiausius politinės bendruomenės klausimus spręsti apeinant Seimą ir išvengiant viešo ir skaidraus teisėkūros proceso. Kritikos susilaukė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėl žmogaus teisių klausimus sprendžiančių poįstatyminių aktų. Pranešėjas davė suprasti, kad nuo to galiausiai nukenčiame visi, nes pasikeitus valdžiai nesunkiai gali būti pažeistos bazinės žmogaus teisės.

Teisininkas taip pat priminė, kad teisės į gyvybę apribojimai yra draudžiami, todėl valstybė ir jos institucijos turėtų būti itin atsargios priimdamos su žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentais susijusius teisės aktus.

Pranešimų sesiją baigė VDU doktorantė, akušerė Alina Liepinaitienė, kalbėjusi apie reakcijas į naujagimio netektį šeimos ir sveikatos priežiūros specialisto akimis. Pranešėja dalijosi jautria asmenine patirtimi ir pabrėžė, jog netekties akimirkoje privalome suprasti, jog nesame vieni.

Po prelegentų pranešimų sekė diskusija, kurios metu visi renginio dalyviai galėjo užduoti klausimus pranešėjams.

Konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, Laisvos visuomenės institutas, VDU Katalikų teologijos fakultetas, Lietuvos akušerių sąjunga, Kauno arkivyskupijos šeimos centras, Krizinio nėštumo centras, LSMU Anesteziologijos klinika, Studentų ateitininkų medikų korporacija „Gaja“.

Rengėjų informacija

 

Ganytojo žodis

Kokia nuostabi ramybė apima žmogaus širdį, kai jis dovanoja sau maldos laiką ir patiria mylinčio Tėvo artumą. Visi esame Bažnyčia, pakviesta skelbti šią Gerąją Naujieną! Visi esame Mergelės Marijos bičiuliai, kviesdami savo brolius ir seseris garbinti jos Sūnų! Būkime ir mes Dievo meilės apaštalai, pasiruošę paliudyti „apie mumyse gyvenančią viltį“ (1 Pt 3, 15).

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune