Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos byla Kauno arkivyskupijoje užbaigiama: meldžiame Bažnyčios pripažinimo palaimintąja
Paskelbta: 2023-06-28 15:15:51

Didžiausiu pasaulyje bendru tiražu verčiamos ir leidžiamos lietuviškos knygos autorės Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės byla iš Kauno arkivyskupijos bus perduota Šventųjų skelbimo dikasterijai Vatikane.

Birželio 28 d. 18 valandą Kauno arkikatedroje bazilikoje Šv. Petro ir Pauliaus iškilmės išvakarėse po Padėkos šv. Mišių bus oficialiai patvirtinta apie Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės bylos užbaigimą vyskupijoje. Apeigas lydės dokumentų ženklinimas specialiais antspaudais ir parašais bei priesaikos. Tai vadinama beatifikacijos bylos vyskupijos fazės užbaigimu, kai dokumentai, patvirtinti arkivyskupo parašu ir antspaudu, bus perduoti tolesniam tyrimui į Romos kurijos Šventųjų skelbimo dikasteriją. Tokios bylos metu iš surinktos medžiagos tiriamas kandidato gyvenimas, veikla ir šventumas. Asmenį palaimintuoju po įvairių komisijų išvadų iškilmingu aktu skelbia popiežius.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyskupijoje oficialiai užbaigta moters byla siekiant jos pripažinimo palaimintąja.

Adelė Dirsytė katalikė pasaulietė, mokytoja ateitininkė, tremtinė, pasaulyje žinomos Sibiro kalinių maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ autorė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Šėtos valsčiuje, Kėdainių raj. 1924–1928 m. mokėsi Kėdainių gimnazijoje, įsitraukė į ateitininkų veiklą. Baigusi gimnaziją įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavo germanistiką, lituanistiką, pedagogiką ir psichologiją. Dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, skaitė paskaitas moterims ir jaunimui. Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, rašė straipsnius mergaičių ir moterų ugdymo temomis, bendradarbiavo žurnaluose „Moteris“, „Naujoji vaidilutė“. Adelė 1940–1944 m. dirbo mokytoja Vilniaus mergaičių gimnazijoje, 2-ojoje valstybinėje vidurinėje amatų mokykloje, vėliau Salomėjos Nėries mokykloje.

1946 m. kovo 6 d., kartu su kitais apkaltinta antisovietine veikla ir suimta, žiauriai tardyta saugumo rūsiuose. 1946 m. lapkričio 2 d. nuteista kalėti 1947 m. išgabenta į Komijos Respubliką tiesti užpoliarinio geležinkelio, verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. 1949 m. išvežta į Irkutsko sritį kirsti miško. 1950 m. pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo Berlago lagerį, dirbo statybose.

Mokytoja Adelė Dirsytė nuolat stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, vadinama mokytoja. Už daromą jos dvasinę įtaką buvo žiauriai alinama, kankinama. Adelė Dirsytė mirė 1955 m. rugsėjo 26 dieną, likus vos porai mėnesių iki bausmės pabaigos, kuomet būtų buvusi paleista į laisvę.

Sibiro tremtyje rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių, cemento maišų. Maldas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę. 1953 m. Vasario 16-ąją perdavė draugei. Sibiro kalinių maldaknygė pavadinimu „Marija, gelbėki mus“ pirmą kartą išleista 1959 m. Putname, vėliau pasklido po penkis žemynus. Pogrindinė laida Lietuvoje – 1964 m. Pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje –1990 m.

Adelė Dirsytė 1999 m., po mirties, apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu. Ji įtraukta į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą), šv. Jono Pauliaus II iškilmingai paskelbtą 2000 m. gegužės 7 d. Romos koliziejuje.

Kauno arkivyskupijos kurijos informacija

 

Apie Adelės Dirsytės atminimo ženklus Kauno arkivyskupijoje plačiau kviečiame skaityti Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos parengtoje medžiagoje >> 

 

Ganytojo žodis

Kūrėjas mus kalbina į savo bendrystę, skatina domėtis kitu žmogumi ir bendruoju gėriu. Esame kviečiami atsiliepti į Dievo kalbinimą, į tą švelnų ir kartu tvirtą balsą. Mums reikalingas konkretus ir aiškus apsisprendimas priimti Dievą į savo širdį ir leistis Jo vedamiems.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune