Nuotraukos – Agnietės Čisler, Juozo Kamensko, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro
Didžiaisiais atlaidais alsuojanti Šiluva rugsėjo 9-ąją sulaukė šeimų ir vaikų, senolių bei jaunimo, čia atskubėjusių švęsti ir džiaugtis.
„Dievo Motina traukia mus į šią vietą, nes atsiliepiame į Viešpaties svajonę, kad joje būtų garbinamas Jo Sūnus, kad čia patirtume šeimos džiaugsmą. Esame sukurti dangui – šią tikrovę jau patiriame per jos blyksnius, kai atpažįstame gerąjį Dievą“, – džiugiai sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Šiluvos aikštėje pradėdamas iškilmių liturgiją, kuri pirmiausia buvo skirta melstis už Lietuvos šeimas ir už malonę suvokti, kad Šventoji Dvasia per Krikštą visus padaro Dievo vaikais.
Ganytojas sveikino atvykusias šeimas, sutuoktinius, sužadėtinių rengėjus, vyskupijų Šeimos centrus, savanorius, šeimų judėjimus, „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenę, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugiją, Neokatechumenato bendruomenę „Kelias“, parapijų bendruomenes iš Pasvalio, Tauragės, Vilniaus, Kybartų ir iš kitur – iš visos Lietuvos!
Iškilmingą Eucharistiją drauge su vyskupais koncelebravo ir už šeimas meldėsi taip pat ir kunigai, kurie palydi jas ir jų sambūrius. Dievo žodžio liturgijoje patarnavo šeimų žmonės, o galingu giedojimu aikštę užliejo Kauno arkivyskupijos šlovinimo grupė, suburta Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenės, kurioje jaunuoliai patiria bendrystės džiaugsmą su savo bendraamžiais, o kai kuriems Dievas šitokiu būdu padovanoja ir bendrakeleivius santuokai.
„Susirinkome, kad patirtume bendrystės jausmą, kad išdrąsėtume, nes esame Tėvo vaikai – Karaliaus vaikai!“ – sakė arkivyskupas Kęstutis pradėdamas homiliją, kurioje, pasiremdamas pranašu Izaiju, tikino: Viešpats džiaugiasi savo žmonėmis, apie juos mąstydamas ir juos matydamas!
Homilijoje šeimoms arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį į paskelbtosios Evangelijos pagal Luką pasakojimą, kaip vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, o tėvai nepastebėjo. Jie, ganytojo mintimi, pasitikėjo, jog Jėzus yra tarp savų – giminių ir pažįstamų. Toks pasitikėjimas kitais ir Dievu yra įmanomas, tokio šeimos jausmo ilgimės ir savo Tėvynėje. Marija ir Juozapas pasitikėjo Dievu ir galėjo būti Jo reikaluose.
„Brangieji, tai geriausias būdas gyventi. Vis tiek žmogus kažkam atsiduoda. Jei ne Dievui, tai tada kitų žmonių lūkesčiams, apmaudui, pinigams, pykčiui, pavydui, egoizmui“, – kalbėjo arkivyskupas.
Homilijoje pasidalyta mintimi, kokius gražiausius lūkesčius, viltis sudedame į šeimas, tačiau statistika negailestinga: net 50 proc. santuokų išyra.
Arkivyskupas priminė šv. Jono Pauliaus II parodytą kelią šeimų tvirtybei – Evangelijos kelią. Taip pat pasidalijo benediktino tėvo Žeraro (Gérard de Martel OSB) mokymu apie keturis tarpusavio veiksmus, kuriais svarbu remti šeimų gyvenimą, kaip stalą remia keturios kojos. Tie, kurie šeimoje kalbasi, tarnauja, atleidžia ir kartu meldžiasi, išlieka drauge.
„Mums reikia nepasimesti, gyventi Dievo garbinimo dvasia, santykyje su Juo. Mums reikia būti žmonėmis, kurie supranta Dievo širdį ir kurią spinduliuojame ypač savo šeimose, savo bendruomenėse ir Bažnyčioje. Dievo reikalai – tai kurti meile ir pagarba grįstą pasaulį“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas, užbaigdamas homiliją.
Šioje Eucharistijoje dalyvaujantys sutuoktiniai buvo pakviesti atnaujinti Santuokos sakramento priėmimo dieną duotus pažadus. Tai sutuoktinių ryšį atnaujinanti jautri akimirka Šeimų maldos dieną Šilinėse. Kartu išsiruošę į kelią, kartu čia atkeliavę, sutuoktiniai ištiesia vienas kitam ranką ir pažvelgia vienas į kitą, šitaip melsdami, kad sustiprėtų ir toliau tęstųsi jų meilės pasižadėjimas ir liudijimas.
Atnašų procesijoje kartu su duona ir vynu šeimos atnešė prie altoriaus skanėstų auką, skirtą šeimų agapei, kuri vyko po pasibaigus pamaldoms.
Šeimas, sutuoktinius, rengiančius sužadėtinius Santuokai, agapėje vėl šiltai ir iš arti susitikdamas pasveikino arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro kapelionas kunigas Artūras Kazlauskas. Grojo vyrų ansamblis „Gitarija“.
------
Šeimų ir jaunimo vakarą Šiluvos bazilikoje nuskambėjo koncertas ir tekstai šv. Jonui Pauliui II, per 30 metų toje pat bazilikoje šventusiam Žodžio liturgiją, atminti.
-------
Antroji liturginė katechezė rugsėjo 9 dieną, kurią sakė diakonas dr. Benas Ulevičius, buvo skirta „Lumen gentium“ pirmajam skyriui – apie Bažnyčią kaip giliausią bendrystės su Dievu slėpinį.
Dokumente kalbama apie Dievo tautą, kurios pagrindas nežemiškas. Dievo tauta – tai Dievo vaikų, būsena, kurių širdyse gyvena Šventoji Dvasia, orumas ir laisvė. Dievo tautos tikslas – plėsti Dievo karalystę žemėje.
Katechezėje aptarta, kaip Dievo tauta, per Krikštą suvienyta su Kristumi – karaliumi, pranašu, kunigu – irgi dalyvauja Jo misijoje kaip karaliai, pranašai, kunigai. Ką tai reiškia?
(Vaizdo įrašo stopkadras)
Diakono dr. B. Ulevičiaus katechezės žodžiais, su Kristumi esame karaliai – kai mumyse Dievas laimi prieš tamsą, prieš kūno troškimus, prieš nuodėmę, Esame pranašai – kai skelbiame Gerąją Dievo meilės naujieną pasauliui. O kunigai – kai aukojame Jam save, savo kūnus kaip Dievui patinkančią auką. Tai bendroji, visų pakrikštytųjų, kunigystė (skirtinga nuo tarnaujančiosios kunigystės, atliekamos tik įšventintųjų dvasininkų). Dievas pats tapo žmogumi, kad parodytų, kas yra tikroji (o ne deginamoji) auka. Getsemanėje Jėzus patyrė realią mirties baimę, meldė kančios atitolinimo, bet sakė: tebūnie Tavo, Dieve, valia. Jėzus savo paties kūno, savo gyvenimo auka parodė, koks turi būti žmogus, ką reiškia būti kunigu ir dalyvauti Jėzaus karališkoje kunigystėje.
Vaizdo įrašą kviečiame arkivyskupijos YouTube žr. >>
--------
LSMUL Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojų atvykimas į atlaidus suteikia galimybę kasmet čia pat dalyvauti kraujo donorystės akcijoje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
