Nuotraukos – Agnietės Čisler, Juozo Kamensko (antra)
Rugsėjo 15-ąją Šiluvoje, kartu su Visuotine Bažnyčia švenčiant Švč. Mergelę Mariją Sopulingąją, jau buvo dėkojama Dievui už besibaigiančių atlaidų malones.
Dievas iš savo gerumo vienokiu ar kitokiu būdu apdovanojo tūkstančius piligrimų, kurie kasdien išsirengdavo į kelią pavieniui, su šeimomis ar šeimyniškai su savo parapijų, kitomis bendruomenėmis ir atvykdavo į Šilines per visą jų aštuondienį arba čia kasdien tarnaudavo atvykstantiems.
Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios iškilmei rugsėjo 15-ąją vadovavo ir homiliją pasakė kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Ir šią paskutinę atlaidų dieną Eucharistija Šiluvos aikštėje priešais Baziliką buvo švenčiama su ne mažesniu nei kasdien ganytojų, kunigų, seminaristų, atvykusių piligrimų būriu, o joje kviesta dėkoti – kad Mergelė Marija teberodo pavyzdį, kaip ištikimai vykdyti Dievo valią.
Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas džiugiai pasveikino atskubėjusius piligrimus, padėkojo už atvykimą, atkreipdamas dėmesį, kokioje ypatingoje vietoje visi apsilankė: mūsų protėviai buvo praradę Dievo garbinimo praktiką, o Šiluvos apylinkėse pasirodžiusi Mergelė Marija vėl subūrė maldai.
Padėkos dieną arkivyskupas ypatingą padėką išsakė kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ už drąsų sprendimą, priimtą rengiantis Šiluvos jubiliejui prieš 15 metų, kai Šiluva iš pagrindų tapo atnaujinta – piligrimų maldai tada įrengta erdvi aikštė tarp Bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios, pastatyti piligrimus pasirengę priimti Šiluvos piligrimų centras bei Jono Pauliaus II, lankiusio Šiluvą 1993 metais, vardu pavadinti namai.
Giedojimo estafetę, kurią kasdien atlaiduose perimdavo vis kiti chorai, ansambliai iš visos Lietuvos, šią Padėkos dieną tęsė Kauno sakralinės muzikos mokyklos mokytojų ansamblis „Cantores Urbis“, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios iškilmėje sugiedojęs sekvenciją „Stovi Motina skausminga“.
Homiliją pasakęs kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ atkreipė dėmesį į santūrias Evangelijos pagal Joną eilutes apie Jėzų ir Mariją po Sūnaus kryžiumi. Motinos skausmą, kurio neaprašo evangelistas, kardinolo žodžiais, geriausiai atspindėtų tas skausmas, kurį išgyveno partizanų motinos, kai jos matė savo sūnus, išniekintus ir suguldytus miestelių aikštėse.
Kardinolas atkreipė dėmesį, jog Jėzus nuo kryžiaus pavedė Mariją mokiniui Jonui – „Štai tavo motina!“ – ir taip mus atidavė jos globai. „Marija tapo mūsų visų Motina. Ji tobulai vykdė šią misiją per visą Bažnyčios istoriją“, – sakė kardinolas, paminėdamas, kad ji šią misiją atliko ir apsireikšdama Šiluvoje. Po Jėzaus kryžiumi verkė Marijos širdis. Verkiančią, čia apsireiškusią Mariją žinome iš Šiluvos istorijos.
Kardinolas palinkėjo, kad baigiant atlaidus nesibaigtų meilė Marijai ir Dievo garbinimas. Kai nėra meilės, tuomet nėra ir garbinimo. Meilė yra pagrindinis įstatymas. Kiekvienas tikintysis turi subręsti kaip Marija, mokydamasis kaip ji vykdyti Dievo valią. Savo raginimą tęsti dvasinę draugystę su Marija kardinolas užbaigė šv. Bernardo homilijos paraginimu: žvelk į Žvaigždę, šaukis Marijos.
Rugsėjo 15-ąją jau dėkota už atlaiduose tarnavusius žmones, kurių tarnystė padėjo atskleisti Šiluvos šventovės grožį, parodyti atlaidų prasmę šiandienos žmogui, padrąsinti ganytojišku žodžiu ar pradžiuginti choro giesme, padėti susitaikymui su Dievu, palaikyti atlaidų tvarką ir rimtį, visokeriopai pasitarnauti, netgi pavaišinant arbata ar koše, kad apsilankymas kiekvienam būtų džiaugsminga patirtis, galbūt paskatintų čia atvykti dažniau, išvysti Šiluvą visais metų laikais (šventovė atvira kasdien, o ypatingos dienos, be didžiųjų atlaidų, yra mėnesių tryliktomis dienomis švenčiama Marijos diena, paskutiniais mėnesių penktadieniais – Vilties (Ligonių) diena).
Šią Padėkos dieną arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasidalijo nuoširdžiu padėkos žodžiu pagrindiniams atlaidų koordinatoriams – Kauno arkivyskupijos kurijos Sielovados skyriaus vadovei Vaidai Spangelevičiūtei-Kneižienei, Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovui Mantui Kuraičiui, Šiluvos piligrimų centro vadovei Silvijai Čižaitei-Rudokienei, Jono Pauliaus II namų administratorei seseriai Marijai Gudei SJE, pagrindiniams liturgijos ceremonijarijams – kunigams Artūrui Kazlauskui ir Mariui Boreišai, katechezių vedėjams – kunigui Arnoldui Valkauskui ir diakonui Benui Ulevičiui. Ypatinga arkivyskupo padėka buvo skirta jauniesiems savanoriams, atlaiduose tarnavusiems diakonams, seminaristams, Kauno arkivyskupijos bei dekanatų Caritui, visai vietinei Šiluvos bendruomenei, „Marijos radijui“.
„Turime nešti atlaiduose patirtą šeimos džiaugsmą į visą Lietuvą, kad pildytųsi Marijos svajonė – Šiluvoje išsakytas paraginimas garbinti jos Sūnų Jėzų“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas užbaigdamas Padėkos iškilmes.
Užbaigiant liturgiją už dovanas, malones ir pradžiuginimą šių metų Šilinėse padėkota himnu „Tave, Dieve, garbinam“. Pagarbintas Švenčiausiasis Sakramentas, kurio adoracijoje per visas dienas nuo ryto iki vakaro vyko Bazilikoje, iškilmingoje procesijoje buvo nešamas į Apsireiškimo koplyčią – vietą, iš kur nuskambėjo Marijos žodžiai mūsų Tėvynei.