Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko homilija švenčiant kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ gimimo 85-metį (2023 11 05)
Paskelbta: 2023-11-06 06:32:28

 

Vienintelis Mokytojas

„Jūs turite vienintelį Tėvą danguje. Jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.“

Kaip ir kiekvieną sekmadienį, taip ir šiandien Evangelija siekia išlaikyti mumyse giliausią Jėzaus troškimą, kad visas krikščionio gyvenimas būtų atvertas priimti patį Dievą, kuris yra begalinė, neapsakoma Meilė. Ši Meilė yra transcendentinė tikrovė, būsena, egzistencijos pilnatvė, kurią amžiams mums yra skyręs Dievas. Tai begalinio Dievo maloningumo mums dovana, apie kurią Šventasis Raštas taip galėjo pasakyti: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli“ (1 Kor 2, 9). Šita Dievo meilė siekia perkeisti mūsų galvojimą ir gyvenimą, padaryti naujais žmonėmis Jėzaus pavyzdžiu, žmonėmis, tinkamais naujam gyvenimui Švenčiausiosios Trejybės slėpinyje.

Senojo žmogaus, rojaus nuodėmės patirtį turinčio adomo galvojimas stokoja mylinčio Dievo perspektyvos. Stokojama supratimo, kad žmogus, tai yra vyras ir moteris, yra sukurtas pagal paties Dievo paveikslą ir panašumą. Pasaulėvaizdis pastoviai patiria nusivylimą dėl vis neišsipildančio laimės ir pilnatvės patyrimo, kurį žadėjo gundytojas, susidievinimu. Šis galvojimas naikina santykį, kreipia dėmesį į save, į skurdžią prarasto rojaus tikrovę, trapius laikinos laimės pasiekimus. Kreipia supratimą patį Dievą suvokti kaip tą, kuris išvarė iš rojaus ir todėl yra atsakingas už visus skausmus, kančias, žemės želdinamus usnis ir erškėčius. O svarbiausia yra tai, kad žmogui tampa sunku arba tiesiog neįmanoma tikėti, jog Dievas yra jo vienintelis Gelbėtojas ir mylintis Viešpats.

Jėzaus į žemę atneštoji žinia žmogui yra ši: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo Viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). O apaštalas Paulius, labai giliai išgyvenęs ir patyręs Dievo meilę, Laiške romiečiams rašė: „Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai“ (Rom 5, 8). Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, – kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo“ ( Rom 8, 32) ?!

Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus mus moko ir kviečia Jo pavyzdžiu būti dangiškojo Tėvo vaikais. Atmesti gundymą svarbą ir reikšmę suvokti ne Dievo, o rojų praradusio žmogaus būdu. Toks suvokimo būdas kaip tik ir yra sumaišties šiandieniniame pasaulyje priežastimi. Kad tai, Dievo malonei veikiant, mums sektųsi, Jėzus mums rodo į Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – Švenčiausiosios Trejybės meilės santykį.

„O jūs nesivadinkite ‚rabi‘, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai.“

„Rabi“ išvertus reiškia „mano mokytojau, mano didysis!“ Mus, krikščionis, moko Šventoji Dvasia. Ji yra nuostabus Mokytojas! Ji pasakoja apie patį Dievą ir moko Jį pažinti bei visa širdimi mylėti. Ji pasakoja mums apie žmogų, tą pačią mokyklą lankančius mūsų brolius ir seseris, ir moko juos mylėti. Ji pasakoja apie nuostabų pasaulį, kurį Viešpats sukūrė ir mums padovanojo. Moko jame atsakingai elgtis ir juo rūpintis. Šventosios Dvasios mokykloje, kaip ir kiekvienoje mokykloje, yra gabių vaikų ir tokių, kuriems sunkiau sekasi. Gabesni klasės draugai su meile ir kantrybe, Didžiojo Mokytojo pavyzdžiu, stengiasi pastariesiems padėti. Ir vieni, ir kiti mokiniai suvokia, kad klasėje turi vienintelį Mokytoją.

„Nė vieno savo tarpe nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje“.

Brangieji, mus sukūrė pats Dievas! Jo genialumą mes matome mikro ir makro pasaulyje, mažiausiose dalelėse ir per milijonus šviesmečių nuo mūsų nutolusiose galaktikose. Ką kalbėti apie žmogų, mus, sukurtus pagal Jo paveikslą ir panašumą, Jo kūrybos viršūnę! Jis yra ne tik mūsų Kūrėjas, bet ir mus mylintis Tėvas. Ir Jėzaus geroji žinia, kad mes drąsiai, betarpiškai į Jį galime kreiptis: „Abba“, tai yra Tėti, Tėveli! Su pasitikėjimu, kaip į savo tėvą.

„Taip pat nesivadinkite vadais, nes jūsų vienintelis Vadovas yra Kristus.“

Mūsų, brangieji, Vadovas yra Kristus! Tas, kuris gimė Betliejuje, išsirinko apaštalus, kalbėjo minioms, pasakė nuostabius palyginimus, gydė ligonius, išvarinėjo demonus, atleido nuodėmes, siuntė mokinius skelbti Gerąją naujieną, Vakarienės metu nuplovė apaštalams kojas ir paliko save Eucharistijoje, kentėjo ir mirė ant kryžiaus, prisikėlė iš numirusių, kad atvertų mums amžinąjį gyvenimą su Dievu. Mūsų kelionei Vadovas paliko savo žodžius ir darbus, kad jais vadovautumės ir Jo pavyzdžiu elgtumės. Ir visa tai iš meilės žmonėms.

Jūsų Eminencija!

Šį sekmadienį, Viešpaties dieną, dėkodami gerajam Dievui už Jo meilę ir maloningumą, meldžiamės su jumis ir už jus, minėdami jūsų amžiaus sukaktį. Jėzus jus pakvietė ir Jo valia skyrė kunigo ir vyskupo tarnystę Bažnyčioje, vienuolinį pašaukimą. Kartu su jumis šiandien dėkojame už tikėjimo dovaną, jūsų tėvus, tarnystės kelyje sutiktus brolius ir seseris, ištikimus bendraminčius. Sveikindami jus norime pasakyti nuoširdų ačiū už pasišventimą Bažnyčiai, uolumą, ištikimybę, tvirtumą, „Kronikos“ puslapiuose skambėjusį persekiojamų tikėjimo brolių ir seserų balsą; įkalinimo, kunigo bei vyskupo tarnystės metus. Jūs savo atsiminimuose rašote, kad šalia visokių sunkumų ir persekiojimų visada buvo daug Dievo artumo, iš Kristaus kryžiaus tekančio džiaugsmo, dvasinės paguodos ir šviesios vilties. Jėgų taip pat visuomet teikė sutikti žmonės, švietę Viešpaties veido šviesa. Tokių sutikote labai daug.

Jūsų Eminencija!

Bažnyčia Lietuvoje dėkinga už jūsų tarnystę. Savo gyvenimu ir veikla liudijate, kad jūsų Mokytojas yra Šventoji Dvasia, kad Viešpats jums yra dangiškasis Tėvas, o vienintelis Vadovas buvo ir yra Jėzus Kristus. Dėkodami ir prašydami Viešpatį jums reikalingų malonių ir sveikatos, su apaštalu Pauliumi šios sukakties šventėje jums meldžiame ir linkime: „Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo“ (2 Kor 1, 3–4).

Gyvuokite Viešpaties skirtus metus Dievo garbei, sielų išganymui ir Bažnyčios gerovei!

Tegloboja ir užtaria jus palaimintasis vyskupas ir kankinys Teofilius. Amen.

Ganytojo žodis

Kaip svarbu vėl naujai išgirsti nuostabią Kristaus PRISIKĖLIMO žinią ir švęsti drauge Velykų džiaugsmą! Dievo gailestingumas buvo parodytas mums, žemės keleiviams, kad pradžiugtų mūsų širdys, kad sustiprėtų mūsų viltis, apie kurią Tikėjimo išpažinime sakoma: „laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžinojo gyvenimo.“

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune