Artėjant kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ jubiliejiniam gimtadieniui – 85-eriems gimimo metams – malda ir sveikinimais lapkričio 5-ąją pasidalijo Lietuvos vyskupai. Į šventę pasveikinti kardinolo Kauno arkikatedroje bazilikoje taip pat atvyko apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius, kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Iškilmingai sekmadienio Eucharistijai vadovavo pats kardinolas Sigitas Tamkevičius, kurio 85-erių metų gyvenimo bei tarnystės kelyje buvo mylinčių tėvų šeima, atsiliepimas į pašaukimą tapti kunigu, pirmieji kunigystės metai ir užgriuvę pirmieji susidūrimai su KGB, kai kurį laiką buvo uždrausta atlikti kunigo tarnystę. Vėliau „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir tuo „pelnyta“ sovietinio kalinio duona. Atsivėrus lagerio vartams su bundančia Lietuva netrukus vyskupo šventimais tekusi ištikimai ir drąsiai priimta atsakomybė – kad su atgauta Lietuvos laisve keltųsi, žaizdas gydytųsi, išsiskleistų ir Bažnyčia Lietuvoje, lig tol visaip drausta, varžyta bei persekiota.
Kardinolas Sigitas šioje Padėkos Eucharistijoje susirinkusių vyskupų ir visų tikėjimo brolių bei seserų su nuolankumu paprašė kartu su juo dėkoti už Viešpaties jam dovanotus gyvenimo metus ir kartu atsiprašyti, jei iš žmogiškojo silpnumo ne viską padarome, ko Viešpats iš mūsų tikisi.
Pilna arkikatedra jos lankytojų, kauniečių, „Marijos radijo“ klausytojai bei tiesioginių transliacijų internetu (Delfi.lt bei arkivyskupijos kanalais) dalyviai šią Eucharistiją šventė dėkodami ir už tai, kad Dievas, vedęs ir neapleidęs nelengvuose gyvenimo keliuose, ir šiandien tebelaimina kardinolo dienas, dovanoja jėgų ir sveikatos.
Iškilmės homiliją pasakęs Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, buvęs kardinolo, tuomet Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus pagalbininkas (2002–2012 m.), sekmadienio Dievo žodžio kontekste, be kita, atkreipė dėmesį į begalinio Dievo maloningumo mums dovaną – Jį patį, Jo meilę. Pats giliausias Jėzaus troškimas – kad visas krikščionio gyvenimas būtų atvertas priimti Dievo meilę. Jis pats, Kristus, mūsų gyvenimo kelionei paliko savo žodžius ir darbus, kad jais vadovautumės, Jo pavyzdžiu elgtumės.
„Šį sekmadienį, Viešpaties dieną, dėkodami gerajam Dievui už Jo meilę ir maloningumą, meldžiamės su jumis ir už jus, minėdami jūsų amžiaus sukaktį. Jėzus jus pakvietė ir Jo valia skyrė kunigo ir vyskupo tarnystę Bažnyčioje, vienuolinį pašaukimą. Kartu su jumis šiandien dėkojame už tikėjimo dovaną, jūsų tėvus, tarnystės kelyje sutiktus brolius ir seseris, ištikimus bendraminčius. Sveikindami jus norime pasakyti nuoširdų ačiū už pasišventimą Bažnyčiai, uolumą, ištikimybę, tvirtumą, „Kronikos“ puslapiuose skambėjusį persekiojamų tikėjimo brolių ir seserų balsą; įkalinimo, kunigo bei vyskupo tarnystės metus“,– sakė vyskupas Jonas Ivanauskas, kreipdamasis į kardinolą Sigitą ir pabrėždamas, jog Bažnyčia Lietuvoje yra dėkinga už jo tarnystę, gyvenimą bei liudijimą.
Sveikatos ir kitų Viešpaties malonių palinkėjimą vyskupas J. Ivanauskas palydėjo apaštalo Pauliaus žodžiais „Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo“ (2 Kor 1, 3–4) (visą homiliją kviečiame žr. skaityti čia >>).
Už kardinolą Sigitą melstasi ir šio sekmadienio Visuotinėje maldoje Kauno arkikatedroje bei kitose arkivyskupijos bažnyčiose – kad jis, Viešpaties apšviestas ir palaikomas, nenuilsdamas kovotų dėl tiesos ir laisvės.
Iškilmingos Eucharistijos pabaigoje Šventojo Tėvo vardu kardinolą nuoširdžiai pasveikino apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius. Apaštalinis nuncijus atkreipė dėmesį, jog kardinolo vaikystės ir jaunystės metai buvo sovietinės priespaudos laikas, tačiau Viešpats, nežiūrint sunkumų, jį pakvietė būti savo kunigu. Sveikinimo žodyje arkivyskupas Rajičius pabrėžė gyvenime parodytą nuostabų kunigo, vyskupo, kardinolo tarnystės pavyzdį, palinkėjo kardinolui 100 metų, kad tokioje pat gražioje šventėje būtų galima susitikti po 15 metų!
Sveikinimo žodį Lietuvos vyskupų vardu taręs kitas buvęs kardinolo pagalbininkas (1997–2002), dabar Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila minėjo Viešpaties ranką, atplukdžiusią su Sąjūdžio banga į aukštas pasišventimo laipsniu pareigas, prisiminė rūpesčius ir iššūkius, kuriuos teko atlaikyti kasdienybėje. Visiems aplinkoje kardinolo tarnystė buvo stiprus liudijimas dėl jo kantrumo, darbštumo, išminties, tikėjimo, pamaldumo, pasišventimo. Broliai vyskupystėje matė uolumą, daug ko galėjo pasimokyti. Jų vardu kardinolui linkėta giedros dvasios, į kurią veda tikėjimas, o tikėjimas brandina viltį – būtent šia viltimi linkėta dalytis su kitais.
„Marijos radijo“ prezidentė Egidija Vaicekauskienė klausytojų vardu padėkojo kardinolui už jo drąsą prieš 20 metų pritarti „dangaus projektui“ – steigti „Marijos radiją“, o vėliau pasiūlytą ir palaimintą vietą naujam studijos pastatui Kauno senamiestyje.
Iškilmės pabaigoje arkikatedroje su jos choru „In Vivo Dei“ sugiedota „Ilgiausių metų“ kardinolui, kuris suteikė visiems palaiminimą.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
