Artėjant šv. Kalėdoms arkivyskupo padėka broliams bei pasidalijimas apie Sinodą. Besigydančių kunigų aplankymas (2023 12 20)
Paskelbta: 2023-12-20 20:36:58

Nuotraukos – Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės

Gruodžio 20-ąją, jau visai artėjant šv. Kalėdoms, būsimų švenčių nuotaika su ganytojais pasidalijo Kauno arkivyskupijos dvasininkai. Šią dieną jie susirinko kurijoje į paskutinę 2023 metų nuolatinio ugdymo konferenciją. Čia drauge meldėsi Valandų liturgiją, klausėsi Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus, nacionalinio delegato Vyskupų sinode, įžvalgų, aptarė šio meto sielovados aktualijas, o vėliau broliškai laužė kalėdaičius pasidalydami kalėdiniais linkėjimais. Konferencijai vadovavo ir brolius vyskupus, kunigus ir diakonus pasveikino arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Gruodžio 23-iąją arkivyskupas aplankė Marijampolėje gydomus bei slaugomus mūsų arkivyskupijos kunigus (žr. plačiau teksto pabaigoje).

Unikalia galimybe „iš pirmų lūpų“ išgirsti (ir galbūt įgyvendinti, pritaikyti) apie spalio 4–29 d. Vatikane vykusį Sinodą pavadino šį kunigų susitikimą gruodžio 20-ąją arkivyskupas K. Kėvalas, pakviesdamas pasidalyti jame dalyvavusį Lietuvos atstovą. Vyskupas Algirdas Jurevičius, Sinodinio kelio Lietuvoje pagrindinis koordinatorius, visą mėnesį praleido tiesioginiame Sinodo darbe, be to, ir tomis dienomis kasdien dalijosi su Lietuvos žmonėmis „karštais įspūdžiais“.

Vyskupas A. Jurevičius, atkreipė kunigų dėmesį į šio Sinodo XVI eilinės generalinės asamblėjos pirmosios sesijos apibendrinamąją ataskaitą (dabar jau galime ją skaityti ir lietuviškai, žr. čia >> ) kaip šio darbo vaisių – apibendrintas tų dienų dialogo, maldos ir diskusijų patirtis apie sinodiškumą, misionieriškumą, bendruomeniškumą, kurios bus svarbios Bažnyčiai kaip priemonė tęsti tas įžvalgas.

Savo pranešime vyskupas A. Jurevičius daug dėmesio skyrė pagrindiniam Sinodo darbo metodui – pokalbiui Šventojoje Dvasioje, pasak minėtos ataskaitos, leidžiančiam autentiškai klausytis ir atpažinti, ką Dvasia sako Bažnyčiai. Kaip tai įgyvendinta praktiškai Sinode?

Pasak vysk. Jurevičiaus, Sinodo darbas vyko 36 grupėse, o atskiri klausimai buvo svarstomi po 3–4 dienas. Po perskaitytų temos pranešimų grupių diskusijos vyko minėtu pokalbio Dvasioje metodu, kai kiekvienas pasako savo nuomonę, vėliau kelios mintutės skiriamos tylai, maldai, apmąstymui. Tik po trečio rato šitaip dirbant – tiriant, kurios mintys yra iš Dievo, – suformuluojama grupės nuomonė ir pateikiama sekretoriatui. Vyskupas atkreipė dėmesį, jog ankstesniuose Vyskupų sinoduose vykdavo darbas su iš anksto parengtais tekstais, jų aptarimas (redagavimas), o šiame vyko paties dokumento kūrimas išklausant vienas kitą, meldžiantis, atliekant tyrimą Dvasioje. Šitaip Sinodas išgrynino dalykus, kurie ateina iš Dievo. Tai paliudijo, jog Bažnyčioje nesivadovaujama jokia ideologija, bet ieškoma Šventosios Dvasios vedimo, norima tai atpažinti.

Pranešime su kunigais pasidalyta keliais „aštresniais“ klausimais, dėl kurių diskutuota ir kuriuos dar gvildens Kanonų teisės žinovai, teologai, pateikdami pagrindimą iki kitos Sinodo sesijos (pvz., translyčių asmenų sielovada, moterų diakonatas ir kt.).

Šis Sinodas, pasak jo dalyvio vysk. Jurevičiaus, leido pažinti Bažnyčios visuotinumą ir kartu skirtingumą. Jis atskleidė, jog Vakarų visuomenėje mažiau sinodiškumo ir daugiau deklaracijos, palyginti su kitais žemynais (pvz., Afrikos Bažnyčioje). Be to, Sinodo patirtis skatina mąstyti, kaip sinodiškumas galėtų labiau tapti Bažnyčios gyvenimo būdu, įtraukiant į sprendimų priėmimą daugiau žmonių. O šio Sinodo darbo metodas – pokalbis Šventojoje Dvasioje – gali būti pritaikomas įvairiais lygmenimis (pvz., parapijų tarybose, maldos grupelėse) ieškant bendruomenėse geriausių sprendimų, mokantis kalbėtis ir klausytis.

Antrojoje konferencijos dalyje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė kunigų dėmesį į gruodžio 18 d. Vatikane paskelbtą Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaraciją „Fiducia supplicans“, leidžiančią Bažnyčiai, neimituojant Santuokos sakramento palaiminimo, teikti palaiminimą gyvenantiems nereguliariame ryšyje ar tos pačios lyties poroms. Šitokiu būdu ir tokių žmonių gyvenime atsiranda galimybė „praverti plyšį Dievo malonei“, neužkirsti žmogui kelio į atsivertimo galimybę. Toks palaiminimas, kaip pabrėžta susirinkime, yra žmogų užtariančios maldos pagalba, kad jis taip pat galėtų artėti prie Dievo. Kunigai taip pat diskutavo, dalijosi mintimis, kaip šis dokumentas galėtų būti įgyvendintas praktinėje sielovadoje.

Vėliau susirinkime buvo aptarti parapijų finansinės bei sielovadinės veiklos ataskaitų pateikimo klausimai. Kauno arkivyskupijos kurijos Sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė pristatė 2024 m. Misijų mokyklos programą >> bei iššūkį ir kvietimą perskaityti visą Šventąjį Raštą per metus >>. Ilgametis Bažnyčios komunikacijos bendradarbis, projektų rėmėjas Gediminas Žukas kunigams pristatė jo bei dr. Vyganto Malinausko įkurtos leidyklos Vox altera naujai leidžiamą 6 knygų seriją, skirtą prieš metus pas Viešpatį iškeliavusio popiežiaus Benedikto XVI dvasiniam palikimui.

„Broliai, labai ačiū už šiuos metus, už jūsų kantrumą sprendžiant įvairius reikalus, ištikimą tarnystę mūsų broliams ir seserims Kristuje, net ir atokiose vietovėse, kur nedaug žmonių gyvena, už jūsų pasiaukojimą. Gera matyti tokias pajėgas, kurias Viešpats dovanoja šitam pasauliui. Te Viešpats laimina mūsų pastangas“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, pakviesdamas laužyti kalėdaičius ir palinkėdamas gražių naujai širdyse gimsiančio Viešpaties metų.

Pirmoji 2024 m. kunigų konferencija vyks sausio 17 d.

Artėjančių šventų Kalėdų džiaugsmu, sveikatos bei stiprybės palinkėjimu arkivyskupas Kęstutis pasidalijo ir su vyresnio amžiaus mūsų arkivyskupijos kunigais. Gruodžio 23-iąją Marijampolėje ganytojas aplankė ilgus metus ištikimai tarnavusius mūsų arkivyskupijos parapijose kunigus – Vladą Luzgauską, Vytautą Kazimierą Pesliaką, Antaną Milašių, Petrą Purlį, kurie dabar yra gydomi ir slaugomi Specialiuosiuose socialinės globos namuose bei Švč. Mergelės Marijos globos namuose.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Ganytojo žodis

Kūrėjas mus kalbina į savo bendrystę, skatina domėtis kitu žmogumi ir bendruoju gėriu. Esame kviečiami atsiliepti į Dievo kalbinimą, į tą švelnų ir kartu tvirtą balsą. Mums reikalingas konkretus ir aiškus apsisprendimas priimti Dievą į savo širdį ir leistis Jo vedamiems.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune