Nuotraukos – Tomo Jundulo
Kovo 28-osios vakarą Kauno arkikatedroje bazilikoje Didžiojo Velykų tridienio pradžią ženklino Paskutinės vakarienės Eucharistija – su atminimu, jog taip panašiai ir mokiniai, susėdę už stalo, paskutinį kartą valgė Velykų vakarienę su savo Mokytoju. Pasak arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, šią Eucharistijos ir Kunigystės įsteigimo dieną dėkojame, kad Jėzus visiems laikams parodė pavyzdį – kaip mylėti iki galo, parodė krikščionių gyvenimo būdą – tarnavimą broliams ir seserims.
Paskutinės vakarienės šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Šv. Mišias drauge koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas, arkikatedros klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, kiti arkikatedroje tarnaujantys kunigai. Evangeliją skelbė diakonas Darius Chmieliauskas. Giedojo arkikatedros mišrusis choras „In Vivo Dei“ bei vadovas Ramūnas Baranauskas.
„Kojų plovimas ir Eucharistija yra tarpusavyje susiję. Kojų plovimas – tai nusižeminimas, tam tikras nuolankumas. Mes, žmonės, visą gyvenimą esame įpratę konkuruoti, stengtis pirmauti, siekti geriausio rezultato. O Jėzus per visą gyvenimą stengėsi nusižeminti, būti tarnu, būti „mažuoju“. Plaudamas mokiniams kojas, Jis atlieka vergo, samdinio darbą, kuris būdavo daromas vietoj šeimininkų, norint parodyti svetingumą. Jėzus plauna kojas net ir tam mokiniui, kuris Jį išduos. Tai ženklas, paliktas mokiniams, mokinių įpėdiniams, visiems į Kristų tikintiems – nebijoti būti mažesniam, padėti kitam“, – sakė homilijoje vyskupas S. Bužauskas.
Ganytojas atkreipė dėmesį, jog tokį nusižeminimą – iki Duonos gabalėlio – Viešpats tęsia savo įsteigtoje ir paliktoje mums stiprinti Eucharistijoje. Kiekvienose šv. Mišiose Viešpats mus stiprina ir maitina. Buvo paraginta su tuo neapsiprasti, branginti šv. Mišias ir Eucharistiją – švęsti tarsi pirmą ir paskutinį kartą.
Homilijoje pabrėžta, jog šį vakarą tinka dėkoti už tuos sutiktus kunigus, kurie uoliai pasitarnavo, klausė išpažinčių, ir atsiprašyti už tuos, kuriems nepavyko atspindėti mylinčio Viešpaties. Paraginta melstis už kunigus ir už tai, kad niekas neatskirtų mūsų nuo Dievo meilės.
Su atminimu konkrečios meilės veiksmo, kurį pats Jėzus atliko pasilenkdamas prie savo pašauktųjų mokinių kojų, šioje Mišių liturgijoje buvo atlikta kojų plovimo apeiga. Po homilijos arkivyskupas Kęstutis, padedamas patarnautojų, nusivilko arnotą, persijuosė rankšluosčiu, pasilenkė prie žmonių ir nuplovė kojas dvylikai arkivyskupijos institucijų bendradarbių – savo pagalbininkų, kurie jo siunčiami tarnauja žmonėms katechezės, Carito, humanitarinės pagalbos Lietuvoje apsistojusiems Ukrainos gyventojams, šeimos, rengimo Santuokai bei kitose srityse.
Šių Mišių rinkliava buvo renkama vargstančiųjų intencija. Surinktos aukos iškilmingai atneštos prie altoriaus kaip atnaša Viešpačiui, kuris pats mokė atiduoti ir dalytis.
Daug žmonių šiose Mišiose priėmė šventąją Komuniją, jau būdami susitaikę su Dievu velykine išpažintimi. Kai kuriose bažnyčiose ir arkikatedroje kunigus klausyklose bus galima rasti per visą penktadienį ir šeštadienį.
Mišių pabaigoje iškilmingoje procesijoje Švč. Sakramentas (Eucharistija Didžiojo penktadienio Komunijai) buvo perneštas į koplyčią, kur žmonės dar buvo kviečiami į asmeniškos maldos valandėlę.
Prieš Didįjį Kristaus Kančios ir mirties penktadienį – bažnyčiose nutilo varpai, vargonai ir giesmės. Iki pat Velyknakčio nebus švenčiamos šv. Mišios. Didįjį penktadienį švenčiamos Kristaus Kančios pamaldos. Nuo 20 val. nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios Kauno gatvėmis einama Kryžiaus kelio procesija.