Nuotraukos – Gabrielės Plerpaitės
„Klausykime Dievo žodžio, atpažinkime Viešpaties kalbėjimą, atverkime širdis Jo veikimui“, – sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, sausio 26 d. švenčiant Dievo Žodžio sekmadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Dievo laišku, įkvėpimu ir pagrindu mūsų vilčiai arkivyskupas pavadino Šventąjį Raštą, šį sekmadienį pagerbtą specialiais liturgijos gestais. Šie ženklai ir pats Dievo Žodžio sekmadienis kalba apie nepaprastą Šventojo Rašto svarbą, tiesiog krikščionio identitetą.
Kai diakonas Darius Chmieliauskas paskelbė, o arkivyskupas palaimino žmones Evangelijų knyga, ji buvo padėta į specialiai parengtą vietą priešais altorių, kad visų akys per visą Eucharistijos liturgiją žvelgtų į ją. Panašiai kaip Evangelijoje pagal Luką, kai žmonių žvilgsniai smigo į Jėzų, Nazareto sinagogoje skaitantį pranašo Izaijo knygą, – kaip į centrą, kaip į savo viltį.
„Jis skaitė kažkaip kitaip, nei buvo įprasta. Visi jautė, kad ore tvyro tų žodžių išsipildymas čia ir dabar. Jie skambėjo kaip gyvas Dievo žodis, o ne kaip kitados parengtas tekstas istorijos vadovėlyje“, – sakė arkivyskupas.
„Tai pats Kristus mūsų tarpe, nes Jį patį vadiname Dievo Žodžiu. Tai per Žodį įsikūnijęs Dievo artumas“, – kalbėjo arkivyskupas, pasidalydamas nuostabiu popiežiaus Pranciškaus įkvėpimu paskelbti Dievo Žodžio sekmadienį, kad Dievo žodis labiau pasiektų jo tautą, kad visi geriau pažintų Šventąjį Raštą.
Homilijoje nesyk pabrėžta, jog skelbiamas ir klausomas Šventasis Raštas yra Dievo žodis šiandien. Jis skleidžiasi ir veikia, kai randa priimančias širdis. Ganytojas ragino klausyti jo ne tik liturgijoje, bet ir atrasti Šventajam Raštui laiko kasdienybėje. Pasitikėti, jog Žodis gydo, guodžia, išlaiko sunkumuose. Būti žmonėmis, per kuriuos pildosi Rašto žodžiai.
Sekmadienio popietėje Kauno arkikatedroje būrys vyrų ir moterų, jaunuolių pasikeisdami skaitė Apaštalų darbų knygos istoriją – ką tik išleistą Lietuvos Biblijos draugijos parengtą ekumeninio vertimo tekstą.
Šiuose Šventojo Rašto skaitymuose, Kauno arkivyskupijos surengtuose trečiąjį kartą, dalyvavo ir jaunų klausytojų, kurie visu būriu (iš Jono Pauliaus II piligrimų bendruomenės) atėjo kartu su savo bendraamžiais skaitovais.
Gyvai skaitoma apaštalų istorija neabejotinai visus kalbino. O šio švento laiko ramybė apgaubė net ir kūdikius lopšiuose, kuriuos tėveliai buvo atsivežę į arkikatedrą.
Dievo žodis ieškojo kelio į širdis ir tų kauniečių, kurie lankydami senamiestį galbūt atsitiktinai užsuko į arkikatedrą, pilną gyvybės, sklindančios iš garsiai šventovėje aidėjusių Šventojo Rašto tekstų, sakralinės muzikos ir jos atlikėjų – solisčių Ritos Preikšaitės, Kristinos Siurbytės, smuikininkės Ilona Klusaitės, vargonininkės Dalios Jatautaitės.
„Dievo žodis, kai jis skamba, daro savo darbą ir mums nežinant, nepajėgiant suprasti“, – drąsino Kauno arkikatedros vyriausiasis ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas visus, kurie brangų sekmadienio laiką skyrė Šventajam Raštui, trejetą valandų klausydami jo gyvai ar transliacijų namuose.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
