Nuotr. Sigito Gudaičio. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50-mečio paminėjimas Šiluvoje. 2022 m. kovo 15 d.
„Lietuvos padangėje yra daug vilties ženklų. Palaiko viltį Lietuvos žmonės, kurie, žinodami už Lietuvos laisvę sumokėtą kainą, rimtai rūpinasi jos dabartimi ir ateitimi. Duok Dieve, kad panašių vyrų ir moterų Seime, Vyriausybėje, savivaldybėse ir visuomeninėse organizacijose atsirastų vis daugiau ir daugiau, kad mažėtų dejuojančių ir daugėtų statančių Lietuvą. Žadina viltį jauni žmonės, branginantys istorinę atmintį, nepaliekantys Lietuvos dėl sotesnio duonos kąsnio ir dirbantys jos labui“, – dar 2014 metų Sausio 13-ąją, atsiimdamas jam skirtą 2013 m. Laisvės premiją, sakė kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Šių metų Vasario 16-ąją kardinolas buvo apdovanotas aukščiausiu valstybiniu apdovanojimu – Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju Kryžiumi, žr. plačiau >>. Jis skirtas 2025-aisiais – Jubiliejaus metais, per kuriuos popiežiaus Pranciškaus esame pakviesti keliauti kaip vilties piligrimai.
Prieš dešimtmetį pasakyti kardinolo žodžiai kalbėjo apie viltį – labai tikrą, laiko ir įvairių išbandymų patikrintą viltį, kuri jo gyvenime, tarnystėje niekada nebuvo prarasta. Netgi tada, kai tekdavo švęsti ne tokią džiugią Vasario 16-ąją – pavyzdžiui, ją pasitikti areštinėje, laukiant teismo. Apie 1975 m. vasario 13–14 d. kardinolas yra užrašęs: „Dvi dienas buvau tardomas Vilniaus KGB būstinėje. Klausimai sukosi apie „Kronikos“ leidybą.“ (Sigitas Tamkevičius. Priespaudos, kovos ir nelaisvės metai: 1968–1988. „Ateities“ leidybos centras, 2022 m., p. 85).
Tiesa, būta ir labai džiugios Vasario 16-osios – 1972 metais, kai pačiose jos išvakarėse, vasario 15-ąją, „P. Plumpa pabaigė redaguoti pogrindžio leidinį, kuriam davėme pavadinimą „Vivos voco“ – „Gyvuosius šaukiu“. Jį pasirinkome šiek tiek perkeisdami Vinco Mykolaičio-Putino poemos „Vivos plango, mortuos voco“ – „Gyvuosius apverkiu, mirusius šaukiu“ – antraštę“ (ten pat, p. 47). O tai ir buvo tų pačių metų pavasarį, kovo 19 dieną, išleistas pogrindinis leidinys – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, kuri 17 metų ne tik sklisdavo tarp žmonių Lietuvoje, įveikdama visas sovietines užtvaras, bet pasiekdavo ir užsienį. Po kelių mėnesių, gegužės 19 dieną, kardinolas su jam būdingu romumu užrašė: „Radijas „Amerikos balsas“ pranešė, kad gautas „LKB kronikos“ pirmasis numeris. Širdis džiaugiasi, kad viskas vyksta beveik geriau, nei buvo planuota. Jeigu ir tolesni numeriai sėkmingai pasieks laisvąjį pasaulį, tuomet mūsų skriaudos taps plačiai žinomos ir mūsų engėjai galbūt taps atsargesni“ (ten pat, p. 55).
Viltis vedė pirmyn, kad kažkada laisvė ateis, visus „LKB kronikos“ bendradarbius, kuriuos pirmiau nei save visada prisimena kardinolas. Viltis vedė veikti esamose, kad ir beviltiškose aplinkybėse, matant ir realiai patiriant baisią sovietinės prievartos sistemą, kuri nežadėjo nieko gero, tapdama vis aršesnė.
Vilties žmogumi kardinolas Sigitas Tamkevičius buvo ir nuo pačių pirmųjų Nepriklausomybės metų, kai teko imtis atsakomybės už Bažnyčią, mąstant ir dirbant dėl to, kokia ji gali ir turi būti, pašaukta gyvuoti naujomis, jau Lietuvos laisvės sąlygomis, kai teko atkurti tai, kas buvo sugriauta, mąstyti apie naujas jos gyvavimo formas, atsiliepti, kur naujai Dvasia šaukia.
Iš kardinolo įvairiomis progomis sakytų ir rašytų tekstų, iš visos jo tarnystės istorijos ataidi Laiško romiečiams eilutė: viskas išeina į gera mylintiems Dievą (Rom 8, 28). Esame nuostabaus vilties liudijimo stiprinami, jaučiamės palaiminti ir nuoširdžiai sveikiname Eminenciją!
Plačiau dalijamės apie kardinolo vilties piligrimystę – jo tarnavimą Kauno arkivyskupijoje nuo 1991 metų >> bei čia:
Nuotr. arkivyskupo S. Tamkevičiaus sušauktas Kauno arkivyskupijos antrasis sinodas. 2003–2007 m.
Nuotr. S. Knezekytės. Šiluvos Mergelės Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejus. 2008 m.
Nuotr. A. Kazlos. Šv. Jono Pauliaus II paminklo Kauno Santakoje pašventinimas. 2011 m.
Nuotr. S. Knezekytės. Kunigystės 50-mečio jubiliejus. 2012 m.
Nuotr. J. Kamensko. Vyskupo K. Kėvalo konsekracija. 2012 m.
Nuotr. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės koplyčios pašventinimas. 2014 m.
Nuotr. Miesto misijos. Susitikimas senamiesčio kavinėje. 2015 m.
Nuotr. Piligriminis padėkos žygis už laisvę Šiluvoje. 2019 m. paskutinis rugpjūčio sekmadienis
Nuotr. Kauno arkivyskupijos Carito. Kūčios Carito „Sriubos“ valgykloje. 2016 m.
Nuotr. M. Stanulytės. Homilija Šiluvos atlaiduose. 2019 m.
Nuotr. Kauno arkivyskupijos piligrimų. Sveikinimai kardinolui. 2019 m. spalio 5 d. Roma
Nuotr. G. Česonio. Kardinolo sutikimas Kauno arkikatedroje bazilikoje 2019 m.
Nuotr. O. Posaškovos. Kalba LR Seime 2020 m. Sausio 13-ąją
Nuotr. sakoma šv. Mišių homilija Kauno arkikatedroje bazilikoje. 2022 m.
Nuotr. susitikimas Kauno katalikiškoje „Vyturio“ gimnazijoje. 2022 m.
Nuotr. Simnas, 2023. Prie namo, kur 1972 m. kovo 19 d. buvo pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“
Nuotr. Dainiaus Lukštos. Kunigystės šventimuose. 2022 m.
Nuotr. Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos vyskupijos etapo užbaigimas 2023 m. Kauno arkikatedroje. 2000 m. buvo pradėta jos (taip pat ir Elenos Spirgevičiūtės) beatifikacijos byla
Nuotr. T. Jundulo. Nuolatinių diakonų šventimai. 2023 m. Kandidatai rengėsi arkivyskupo S. Tamkevičiaus 2011 m. įsteigtame Nuolatinių diakonų ugdymo centre.
Nuotr. S. Knezekytės. Kardinolo S. Tamkevičiaus 85-erių metų jubiliejaus paminėjimas. 2023 m.
Nuotr. J. Kamensko. 2024 m. Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelias Kaune. Pirmasis arkivyskupo S. Tamkevičiaus vadovaujamas Kryžiaus kelias buvo einamas 2003 m.