Kovo 21 dieną Kauno arkikatedros bazilikos parapijos namuose susirinkę Kauno I dekanato dvasininkai prisiminė prelatą Joną Mačiulį-Maironį.
Kaip įprasta, dekanato kunigų konferencija pradėta bendra Valandų liturgijos Dienine malda, kuriai vadovavo Kauno I dekanato dekanas monsinjoras teol. lic. Vytautas Grigaravičius.
Vėliau kalbėjusi rašytoja, poetė, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė atkreipė dėmesį, jog Maironis nenorėjo būti palaidotas mauzoliejuje, to neprašė. Norėjo atgulti prie katedros. Galbūt todėl, kad jautė savo žmogiškąjį silpnumą.
Prelegentė paminėjo, kad Jonas Mačiulis-Maironis kilęs iš laisvųjų valstiečių šeimos. Tėvas Aleksandras Mačiulis pasižymėjo loginiu mąstymu. Tai persidavė ir sūnui. Vertybinius pagrindus būsimasis dvasininkas gavo šeimoje. Mokėjo sodininkauti. Buvo ir griežtas, ir tėviškas. Stengėsi savo sesers Kotrynos vaikus išleisti į mokslus. Mylėjo tėviškę, Lietuvą, jos istoriją. Dera pažymėti, kad tolimas giminaitis buvo vyskupo Motiejaus Valančiaus liokajus. Vyskupas M. Valančius suteikė J. Mačiuliui Sutvirtinimo sakramentą ir Stanislovo vardą.
Kurį laiką, dar prieš studijas Kauno kunigų seminarijoje, Jonas Mačiulis studijavo literatūrą Kijevo universitete. Tačiau studijas nutraukė. Studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Vėliau studijavo ir dirbo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. Domėjosi menu. Mėgo lankytis įvairiose Lietuvos vietose, lankyti pažįstamus kunigus. Ne kartą lankėsi Šveicarijoje. Nuo 1909 metų ėjo Kauno kunigų seminarijos rektoriaus pareigas. Sulietuvino seminariją, pristatė daug patalpų, rūpinosi klierikų intelektualiniu lavinimu, dėstė moralinę teologiją, Lietuvos istoriją. Įkūrus Lietuvos universitetą, dėstė literatūros disciplinas, Lietuvos istoriją, moralinę teologiją. Pirmojo pasaulinio karo metais kurį laiką gyveno Vašuokėnų dvare, į kurį buvo perkelta seminarija, vėliau – Panemunėlyje, Krekenavoje.
Grįžęs į Kauną, Maironis, norėdamas kiek įmanoma labiau sulietuvinti Rotušės aikštę, čia nusiperka rūmus. Dalyvauja 1917 metų Berno lietuvių konferencijoje ir sako kalbą. Apie 1928 metus suserga ir 1932 metų birželio mėnesį iškeliauja pas Viešpatį. Pasak A. Ruseckaitės, ir šiandien Maironis Lietuvai reikšmingas tuo, kad stengėsi būti laisvu poetu ir rūpestingu kunigu, daug dėmesio skyrė lietuvių vienybei, istorijai.
Konferencija baigta bendryste prie arbatos puodelio.
Kauno I dekanato informacija
