Nuotraukos – Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Balandžio 14 dieną arkivyskupijos sielovados bendradarbiai susitiko Susikaupimo dienoje. Kurijos kvietimu tęsėsi jau kelerių metų tradicija Didžiosios savaitės pirmadienį praleisti drauge – maldoje ir mokymuose rengiantis šv. Velykoms.
Šiemet Susikaupimo diena vyko Palemono parapijos namuose. Čia jos dalyviai buvo svetingai priimti parapijos klebono kunigo Renaldo Šumbrauskio. Kartu su kurijos, Ekonomo tarnybos, Carito, Katechetikos, Jaunimo, Piligrimų centrų, akademinės ir pašaukimų sielovados bei „Gailestingumo versmės“ bendruomenės vadovais ir bendradarbiais šią dieną kartu praleido ir arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas.
Su nekantrumu susitikime Palemone laukėme numatyto Kauno arkikatedros bazilikos vyriausiojo ceremonijarijaus kunigo Artūro Kazlausko pasidalijimo apie liturgiją ir, žinoma, apie svarbiausią bei vis labiau artėjančią Didžiojo tridienio liturgiją, kad ją geriau pažintume, o Velykų slėpinio apmąstymas ir jo šventimas taptų labiau paliečiantis širdis.
Kun. Artūras Kazlauskas pabrėžė Bažnyčios mokymą, jog liturgija yra kiekvienos krikščioniškos veiklos šaltinis bei centras. Tad labai svarbu pažinti liturgiją ir ją švęsti „įeinant į vidų“ – kad ji būtų patirta mūsų pačių vidumi, o ne kaip kažkieno kito („jų“ – kunigų) švenčiama.
Kad geriau suprastume liturgijos šventimą, kun. A. Kazlauskas pasitelkė paralelę su žaidimu. Liturgija, šis dieviškasis vyksmas, pasirodo, yra daug kuo panaši į žaidimą: kad ji taptų mūsų vidine patirtimi, turime pažinti ir laikytis šio „žaidimo“ taisyklių, nežaisti vieni (liturgiją švenčiame bendrystėje). Liturgija, kaip ir žaidimas, turi žmogų perkeičiančią galią; ji sugrąžina natūralumą, tarsi sustabdo laiką ir leidžia pajusti amžinybę bei kt. Esmingiausia, pasak kunigo, – kad liturgija leidžia gyventi Dievo laike – dabartyje, kurioje telpa vakar, šiandien ir rytoj...
Antrasis kun. A. Kazlausko pranešimas padėjo konkrečiai pasirengti Velykų tridieniui. Tikra malonė buvo prieš pat jį giliau pažinti šių didžiųjų dienų liturgijos aspektus. Velykų tridienio šventimą pranešėjas atskleidė plačiame religiniame, kultūriniame, Bažnyčios mokymo kontekste, atkreipdamas dėmesį ir į tai, kaip amžių būvyje kito kai kurie šventimo aspektai (o kai kurie liko išskirtinai būdingi tik Lietuvai ar Lenkijai, pavyzdžiui, procesijos Velykų sekmadienio rytą).
Kalbėdamas apie visiškai artėjančią Paskutinės vakarienės Mišių liturgiją jau Didžiojo ketvirtadienio išvakarėse, kun. A. Kazlauskas pagilino mūsų suvokimą, pavyzdžiui, mintimis apie kojų mazgojimą kaip Jėzaus pasitarnavimą mokiniams. Žydų kultūroje mokiniai ieškodavo mokytojo, jam tarnaudavo, o Jėzus, priešingai, eina ieškoti savo mokinių. Jiems nuplaudamas kojas parodo Dievą, besirūpinantį žmogumi.
Pristatydamas Didžiojo penktadienio liturgiją, be kita, pranešėjas atkreipė dėmesį, jog jos centre yra Viešpaties Kryžiaus, kaip Jo Prisikėlimo ženklo, pagerbimas. Velykos, pasak kunigo Artūro, tai žiūrėti į Kryžių ir matyti Prisikėlusį Viešpatį. Didžiojo penktadienio liturgijoje, be to, mes mokomės, kaip turime plėsti savo asmeninės maldos horizontus.
„Velykos yra asmeniška šventė, nes susijusi su mūsų Krikštu“, – sakė kunigas A. Kazlauskas, Velyknakčio liturgijoje išskirdamas Krikšto pažadų atnaujinimą. Velyknaktyje, pasak arkikatedros ceremonijarijaus, labai brangus yra suaugusiųjų Krikštas, liudijantis mūsų Bažnyčios gyvybingumą.
---
Kaip prisikėlęs Viešpats susodina prie stalo laužyti duonos – švęsti Eucharistijos, taip ir šios Susikaupimo dienos dalyviai po bendros Rožinio maldos šventė vyskupo Sauliaus Bužausko vadovaujamas šv. Mišias, susiburdami prie altoriaus parapijos namų koplyčioje.
Liturgijoje patarnavo diakonas Arūnas Kučikas, giedojimui vadovavo mūsų jaunieji, Dievo apdovanoti arkivyskupijos sielovados bendradarbiai Kristina Dapkutė ir Vytautas Strioga.
Kun. A. Kazlauskas homilijos mintimis atkreipė dėmesį, kad prie Eucharistijos stalo Jėzus susodino ano meto mokinius, susodina ir mus šiandien. Jis nori sėdėti prie kiekvieno mūsų stalo, su pačiais įvairiausiais žmonėmis. Jis palieka testamentinius žodžius: su gailestingumu žvelgti į savo brolius bei seseris, o vargšus priimti kaip Jo pasiuntinius.
---
Su dėkojimu kunigui Artūrui ir kurijos Sielovados skyriui užbaigta ši Susikaupimo diena išeinant į Didįjį tridienį su pagilintomis žiniomis, o tai bus galima tęsti ir susipažįstant su Dieviškojo kulto kongregacijos parengtu „Aplinkraščiu dėl pasirengimo Velykų šventėms ir jų šventimo“ (1998 m.), žr. čia >>, bei kitais rekomenduotais tekstais ir knygomis.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
