Nuotraukos – Jonės Stonytės
Balandžio 13-ąją, Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienį, į Kauno arkikatedrą baziliką, kaip ir į visas arkivyskupijos, Lietuvos bei pasaulio bažnyčias, žmonės skubėjo su verbų šakelėmis.
Nors Kauno senamiestyje dar tęsiasi rekonstrukcijos darbai, o miesto centre šurmuliavo mugė, į arkikatedrą vidudienį susirinko minia kauniečių, daug jaunų šeimų su vaikais. Arkikatedros prieigose pavasario žaluma akį traukė verbos – išpuoštos žmonių rankomis ar tik kuklios, Dievo išdaigintos kadagio šakelės. Su jomis arkikatedros lankytojai ėjo į šventovę švęsti Jėzaus įžengimo į Jeruzalę, kaip ir žmonės, prieš daugiau kaip du tūkstantmečius šventajame mieste su palmių šakomis atskubėję sveikinti Mesijo.
Liturgijos pradžioje Kauno arkivyskupo Kęstutis Kėvalas palaimino verbas, o diakonas Darius Chmieliauskas paskelbė Evangeliją pagal Luką. Ji pasakojo, kas tomis dienomis dėjosi Jeruzalės gatvėse, koks džiaugsmas buvo apėmęs jos gyventojus, kai į savo būsimos kančios miestą ant asilaičio įžengė tikros garbės Karalius.
Senovinę, nuo IV a. Bažnyčioje gyvuojančią tradiciją (tokios procesijos būdavo einamos nuo Alyvų kalno į Jeruzalės senamiestį) turinti iškilminga procesija su verbomis buvo einama arkikatedros viduje. Pakviesti žmonės noriai į ją įsitraukė, susikaupę ėjo paskui Kryžių bei arkivyskupą, kuris, kaip minėjo arkikatedros ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas, šioje procesijoje atstovavo Kristui.
Procesiją lydėjo iškilmingas Himnas Kristui Karaliui, o šią Jo garbės, šlovės ir gyriaus giesmę galingai giedojo arkikatedros choras, vadovaujamas Ramūno Baranausko.
Procesijai pasibaigus, buvo švenčiamos Kristaus Kančios Mišios.
Džiaugsmo ir iškilmės nuotaiką netrukus pakeitė šv. Mišių Evangelija, kurioje buvo skaitoma Jėzaus Kristaus Kančia pagal Luką. Visa jos istorija – nuo Piloto teismo iki Jėzaus mirties ant kryžiaus – buvo skelbiama skaitant vaidmenimis. Arkikatedra nurimo pagarbioje tyloje, kai Jėzaus mirties akimirką visi pagerbė priklaupdami.
Pasidalijęs homilijos mintimis arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog apaštalas Lukas Jėzaus nukryžiavimo scenoje pastebi Dievo gailestingumą. Evangelijos scenoje girdime dialogą tarp nukryžiuotų Jėzui iš kairės ir iš dešinės nusikaltėlių. Abu jie skirtingai elgiasi šią valandą. Pirmasis kaltina Jėzų, antrasis gailisi, prisiima savo padarytą kaltę.
„Žmonija yra šių dviejų asmenų kontekste. Vieni žmonės pasirenka Dievą kaltinti, atmesti, Jo netikėti. Šį pasaulį priima kaip atsitiktinumą, kaip vietą, dėl kurios reikia kautis. O kiti žmonės, nežiūrėdami kančios situacijos, įvairiausių išbandymų, vis dėlto geba įžvelgti kryžiuje Dievo veikimą. Tai malonė, ateinanti iš Dievo. Tai suprasti reiškia įžengti į Dievo išmintį. Didžioji savaitė kviečia apmąstyti kryžių, kuris yra neįtikėtinos Dievo meilės išraiška“,– sakė arkivyskupas K. Kėvalas.
Arkivyskupas atkreipė dėmesį į, ganytojo žodžiais, galbūt patį gražiausią žmogui ištartą sakinį iš Jėzaus lūpų, pasakytą antrajam nusikaltėliui: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“ Nes šis žmogus buvo ištaręs: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“
„Brangieji, šie žodžiai turėtų būti ir mūsų kasdienė malda: Jėzau, prisimink mane. Viešpats laukia šito sakinio. Jis ieško žmonių, kurie supratę savo situaciją kreipiasi į Jį. Štai dėl ko Jis atėjo į šią žemę, štai dėl ko žengė ant kryžiaus. Mes kiekvienas esame kviečiamas būti šios malonės dalininkais. Suprasti, koks neįtikėtinas gailestingumas sklinda iš Jo Širdies“, – kalbėjo arkivyskupas, retoriškai klausdamas: ar aš būsiu tas, kuris atsiversiu tai neįtikėtinai malonei, kryžiaus paslapčiai, nuostabiu būdu vedančiai į Prisikėlimo rytą?
„Te Viešpats mūsų širdis gaivina žengiant Didžiosios savaitės dienomis ir teparengia didžiai iškilmei – Prisikėlimui, kuris jau dabar džiaugsmu ir ramybe guodžia mūsų gyvenimą“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, palaiminimu užbaigdamas Verbų sekmadienio liturgiją Kauno arkikatedroje.
Verbų sekmadienį prasidėjo Didžioji savaitė. Balandžio 17 d. Kauno arkikatedroje, užbaigiant Gavėnią, bus švenčiamos šv. Krizmos Mišios, o vakare Paskutinės vakarienės Mišiomis prasidės Velykų tridienis.
Velykų tridienio bei šv. Velykų pamaldų laiką visose arkivyskupijos bažnyčiose žr. čia >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
