Nuotraukos – Tomo Jundulo
Kauniečiai iš miesto parapijų, įvairių bendruomenių, jauni ir vyresni, Didžiojo penktadienio vakarą susitiko tradicinėje vietoje – prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, kad vėl drauge, kaip ir kasmet, apmąstytų Kristaus kančios kelią.
Į Kryžiaus kelio procesiją Kauno gatvėse arkivyskupijos kurija pirmą kartą pakvietė 2003 metais. Pirmąsias eisenas nuo Šv. Gertrūdos (marijonų) bažnyčios jau senokai pakeitė ilgesnis jos atstumas (einama per visą Laisvės alėją bei Vilniaus gatvę) ir į šį viešą savo tikėjimo paliudijimą kasmet susirenka vis gausesnis žmonių būrys.
„Mūsų liudijimas šį vakarą bus dovanotas šiam gražiam mūsų miestui – Kaunui, kuris irgi ruošiasi Velykų džiaugsmui – didžiam Kristaus Prisikėlimo įvykiui“, – plačiai per garsiakalbius nuaidėjo šis Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo pasveikinimas miesto gyventojams ir jo svečiams nuo Įgulos bažnyčios laiptų ir ganytojo palinkėjimas, kad Viešpats po šio Didžiojo penktadienio ir Didžiojo šeštadienio padovanotų Prisikėlimo rytą širdims ir pasauliui.
Arkivyskupas pakvietė apmąstyti savas intencijas Kryžiaus keliui, kartu priminė, kaip svarbu šiandien užtarti kenčiančius mūsų brolius Šventojoje Žemėje, Ukrainoje.
Tikėjimą šioje Kryžiaus kelio procesijoje liudijo jos dalyviai, o Dievo meilę – nukryžiuotą, tačiau visa gelbėjančią – skelbė pats Viešpaties Kryžius. Su juo, nešamu rankose eisenos priekyje, nuo pat Įgulos bažnyčios laiptų, kur buvo apmąstyta pirmoji stotis, į vakarėjantį miestą išsiliejo minia, sekanti paskui savo Viešpatį Jeruzalės gatvėmis į Golgotą. Jėzus tą vakarą praėjo ir mūsų mieste.
Eisenai sustojus Kryžiaus kelio stotyse, gatvėse buvo skelbiama visa Jėzaus pasmerkimo mirčiai istorija (iš Evangelijos pagal Luką), skelbiami jos apmąstymai, pagarbinamas Kryžius. Už ryškiai šviečiančias reklamas šį vakarą ryškiau švietė žibintai žmonių rankose – kiekvienas mažas žiburys procesijos dalyvių rankose tapo tarsi šviesos apsiaustu miestui, apglėbiant jį malda ir nuvedant paskui Kryžių. Šiltą vakarą Jėzų nulydėjo ir vaikai su dviratukais ir paspirtukais, netgi vežimėliuose ar tėvelių glėbyje.Taiki eisena buvo draugiškai sutikta miesto praeivių, vakarotojų kavinėse.
Kryžiaus kelio maldai vadovavo Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius, giedojimui – sesuo Celina Galinytė OSB. Dievo žodį stotyse skelbė mieste tarnaujantys kunigai.
Kryžių pasikeisdami nešė Kauno Pal. Jurgio Matulaičio, Šventosios Dvasios (Šilainių I), Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijų, taip Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų), Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčių atstovai – vyrai, moterys, šeimos, jauni kauniečiai. Kai kurie jų rengiasi priimti per šias Velykas įkrikščioninimo sakramentus arba rengiasi Santuokai. Kai kurie jų buvo tėveliai, kurių vaikai ruošiasi priimti Pirmają Komuniją, katechetai.
Mąstymus (išverstus iš Italijos Vyskupų Konferencijos šiemet parengtų maldos tekstų) skelbė Kauno Jėzuitų gimnazijos, „Vyturio“ gimnazijos, Maironio universitetinės gimnazijos, Veršvų gimnazijos, Jono Jablonskio, „Saulės“, „Varpo“, Jono ir Petro Vileišių, Klasikinio ugdymo mokyklos, Kauno senamiesčio progimnazijos, Jono Pauliaus II gimnazijos mokytojai bei moksleiviai, taip pat Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčios sutvirtinamieji, Kauno arkivyskupijos Carito Vaiko gerovės instituto Dienos centro „Angelų pastogė“, bendruomenės „Totus Tuus“ atstovai.
Maldavimus (užtarimo litaniją bei maldą) skaitė įvairių bendruomenių atstovai.
Tarp būrio tarnavusiųjų šiame Kryžiaus kelyje buvo ir labai svarbūs jaunieji savanoriai iš Jono Pauliaus II piligrimų centro, vadovaujami Manto Kuraičio. Jiems teko su džiaugsmu prisiimtas rūpestis palaikyti tvarką minioje ir maldos rimtį.
Jėzaus palaidojimas keturioliktoje stotyje apmąstytas jau prie arkikatedros, o kai procesija įėjo į vidų, šventovė tapo pilna žmonių. Choras „Veritas“ giedojo „Stovi Motina“ (vad. Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė).
Brangiesiems Bažnyčios žmonėms arkivyskupas Kęstutis Kėvalas suteikė palaiminimą Šventojo Kryžiaus relikvija ir nuoširdžiai padėkojo už maldą kartu, atveriančią širdis priimti didžiausiam krikščioniškam įvykiui ir džiaugsmui – Viešpaties Velykoms.
Žmonės šį vakarą dar lankė Jo kapą arkikatedroje ir pagerbė kryžių, išeidami į Didžiojo šeštadienio tylos ir laukimo metą.
-----
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
