Nuotraukos – Vaidos Spangelevičiūtės-Knežienės
Birželio 18 d. arkivyskupijos kunigai dalyvavo broliškame susitikime – jiems skirtoje ugdymo konferencijoje, klausėsi kunigo dr. Gedimino Jankūno bei dr. Gabrieliaus E. Klimenkos pranešimų, aptarė kitas sielovados aktualijas. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, be kita, pakvietė kunigus į Arkivyskupijos dienos šventę, prasidėsiančią Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilme arkikatedroje bazilikoje, bei Vilties šventę Sporto halėje, kurioje bus svarbi ir kunigų, diakonų tarnystė pasitarnaujant Sutaikinimui bei švenčiant Eucharistiją.
Pasirengimas ekstremalioms situacijoms bei pagalbai
Kylant neramumams dėl taikos išsaugojimo pasaulyje ir vis garsiau skambant visuomenės raginimams būti pasirengus ekstremalioms situacijoms, VDU Katalikų teologijos fakultete birželio 16–17 d. vyko konferencija „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“ (Mt 25,13) su teologais, kitų sričių atstovais. Jos organizacinio komiteto pirmininkas dr. Gabrielius E. Klimenka ir kunigams birželio 18-ąją pristatė pranešimą apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, apie asmeninio ir bažnytinio veikimo būdus bei pagalbą sudėtingose visuomeninėse situacijose.
O jose, pasak pranešėjo, labiausiai gąsdina du dalykai: nežinia ir nepasirengimas. Vien gera pradžia – išvykimo krepšio susidėjimas, bent minimalaus gelbėjimosi plano apgalvojimas suteikia žmogui šiek tiek ramybės. Be to, dr. Klimenka atkreipė dėmesį, jog ekstremali situacija yra nebūtinai karas, bet ir technologinės, gamtinės katastrofos. Tokių situacijų valdyme labai svarbus Bažnyčios vaidmuo bendradarbiaujant su valstybe ir šioje srityje.
Šioje pirmojoje konferencijos dalyje pasidalyta svarstymais, koks galėtų būti visos Bažnyčios, kunigų, parapijų vaidmuo padedant žmonėms sunkiomis aplinkybėmis. Tačiau reikia žinoti, kaip koordinuoti ir teikti tokią pagalbą, būti išklausius specialius mokymus. Kunigai paraginti pasirūpinti bent minimaliais praktiniais mokymais, pasikviesti į juos paramedikų, Raudonojo Kryžiaus, ugniagesių gelbėtojų, kariškių, šaulių ar policininkų. Pasak dr. Klimenkos, ir dėl vienos paskaitos, elementarių žinių atnaujinimo parapija jau bus šiek tiek saugesnė. Tokių žinių prireikia ne tik ekstremaliose situacijoje – jos gali išgelbėti žmogaus gyvybę ir kasdienybėje. Kiekvienas turime turėti išgyvenimo žinių, praktinių įgūdžių.
Pranešime paliesti ir bažnyčių erdvės panaudojimo ekstremaliais atvejais, dvasinės pagalbos bei kiti klausimai.
Kaip padauginsime Kristaus meilę? (plg. popiežiaus Pranciškaus encikliką „Dilexit nos“)
Konferencijoje numatytas paskutinės popiežiaus Pranciškaus enciklikos – „Dilexit nos apie Jėzaus Kristaus Širdies žmogiškąją ir dieviškąją meilę“ (lietuviškai išleido VšĮ „Katalikų interneto tarnyba“, 2025) – pristatymas juo pasidalijusio kunigo dr. Gedimino Jankūno dėka tapo ir viso Šventojo Tėvo Pranciškaus dvasinio palikimo, ypač jo paraginimo tapti vis labiau sinodine Bažnyčia, jautriu apmąstymu.
Pranešėjas trumpam mintimis grįžo prie Sinodo baigiamojo dokumento „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas, misija“ (lietuviškai išleido Lietuvos vyskupų konferencija, 2025), kuris, popiežiaus Pranciškaus patvirtintas ir paskelbtas iškart pasibaigus Vyskupų Sinodo XVI generalinei asamblėjai, buvo sutiktas nevienareikšmiškai, sukėlė įvairiopų vertinimų, atsiliepimų, diskusijų, nerimo: kas teisinga dokumente, kas ne, kaip dabar reikės gyventi, ką reikės daryti?
„Bet aš išgirdau (perskaičius minėtą encikliką – red. past.), kad yra trečioji vertinimo dimensija, kad neužtenka tik vertinti žodžių arba minties, arba mokymo teisingumo, neteisingumo, neužtenka vertinti tik darbų efektyvumo ir teisingumo. Toji trečia dimensija – intencija. Tai yra su kokia aistra, su kokia intencija, su kokiu ir į kur žiūrinčiu širdies vektoriumi yra bandoma teisingai kalbėti ir teisingai daryti. Jeigu intencija neteisinga, tai nei teisingi žodžiai, nei teisingi veiksmai pasaulyje meilės nepadidins. Mes esam susidūrę su žmonėmis ir su mumis yra susidūrę žmonės, kurie girdėjo teisingus žodžius, bet jie bėga nuo mūsų neatsigręždami, nes jaučiasi pažeminti, niekinami ir atstumiami“, – sakė kunigas Gediminas, atkreipdamas dėmesį, jog būtent enciklikos „Dilexit nos“ paskelbimas likus dviem dienoms iki Sinodo baigiamojo dokumento pasklebimo atskleidė popiežiaus Pranciškaus tėviškos širdies intenciją Sinodo vyksmui Bažnyčioje. Kunigo Gedimino žodžiais, ir pats sinodiškumas – tai Bažnyčios atliepas į Jėzaus Kristaus Širdies žmogiškąją ir dieviškąją meilę.
„Todėl negalima skaityti baigiamojo dokumento ir mėginti eiti įgyvendinimo arba supratimo keliu, nesupratus, kam jis skirtas. Jis skirtas atliepti tikrovei, kurios nesusikūrėme, nenustatėme, nenusprendėme, nenubalsavome, tikrovei, kuri mus ištiko. Kaip pasaulį ištiko Dievo meilė. Dilexit nos.... Nes Jis pirmas mus pamilo (plg 1 Jn 4, 19)“, – kalbėjo kunigas Gediminas.
„Popiežius Pranciškus kreipiasi į kunigus ne kaip vadovas, bet kaip brolis ir tėvas. Kviečia grįžti į pradžią, Kristaus meilę, kuri pašaukė mus būti jo draugais. Kunigystė prasideda ne nuo pareigų, bet nuo meilės perkeitimo, širdies perkeitimo“, – sakė pranešėjas, pasidalydamas enciklikos įkvėpta mintimi apie kunigiškąją tapatybę – kai ji kyla iš įsišaknijimo Jėzaus Širdyje, tu nebegali būti „struktūroje esančiu funkcionieriumi“. Ir į pašaukimo klausimą tada žvelgiame kiek giliau: kaip mes padauginsime Kristaus meilę per Bažnyčioje esančius pašaukimus? Kaip padauginsime Kristaus meilę kuniguose, pašvęstuosiuose, šeimose?
„Kunigystė – ne funkcija, bet perkeista širdis. Širdis yra esminis „pastoracinis centras“. Enciklika ragina sugrįžti prie širdies kaip žmogiškojo centro“, – šitaip popiežiaus Pranciškaus dokumento esmę apibrėžė kun. dr. Jankūnas, be to, atkreipdamas dėmesį, jog širdis – mūsų tapatybės centras – yra ir nuoširdumo buveinė, kur nėra vietos apgaulei ar apsimetinėjimui.
Tarp sielovados aktualijų – ir kunigų studijų galimybės VDU Katalikų teologijos fakultete
Po dvasinių įžvalgų pranešimo konferencijos aktualijose arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pristatė kunigams birželio susitikimus Kaune (Devintinių procesiją, arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo dieną, Miesto misijas, šv. Mišias už kunigų šventėjimą bei Vilties šventę) ir paprašė informuoti apie juos savo bendruomenes, pakviesti žmones dalyvauti stiprinant bendrystės saitus ir vilties nuotaiką.
Naujai kadencijai Lietuvos vyskupų konferencijos patvirtintas VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas diakonas Benas Ulevičius atkreipė kunigų dėmesį į fakultete įgyvendinamą studijų formų įvairovę bei pastangas ugdyti gerus specialistus mokykloms, katechetinei, pastoracinei veiklai, paragino atpažinti tokių studijų kandidatus bei nukreipti juos tinkama linkme. KTF galima rinktis dvi bakalauro studijų programas: katalikų teologiją ir religijos pedagogiką, taip pat yra trys magistro studijų programos. Kunigai irgi kviečiami studijuoti – ypač priimti pastoracinės teologijos licenciato studijų iššūkį (ši studijų programa parengta atsižvelgiant ir į kunigų pageidavimus ir yra teigiamai įvertinta ją jau studijavusiųjų).
Kauno arkivyskupijos kunigų susirinkimai bus atnaujinti rudenį, jau atšventus didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
