Nuotraukos – kun. Nerijaus Pipiro
Sausio 21 dieną Kauno arkivyskupijoje besidarbuojantys kunigai ir nuolatiniai diakonai rinkosi į pirmąją šiais metais dvasininkų ugdymo konferenciją. Džiugiai visus pasveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pažymėjo, kad tai pirmoji konferencija 2026-aisiais, kai minimas arkivyskupijos įsteigimo šimtmetis. Svarbus, pasak ganytojo, ir kitas aspektas – ši konferencija skirta temoms apie saugios aplinkos Bažnyčioje kūrimą. Tai – naujas laukas ir iššūkis, su kuriuo susiduriame. Kaip išgyventi sudėtingas situacijas, kaip įveikti netinkamą galios santykį, kad tai taptų liudijimu?

Arkivyskupas priminė, kad praėjusių metų lapkričio 21 dieną pasirašė dekretą, kuriuo Kauno arkivyskupijoje įsteigtas Saugios aplinkos kūrimo komitetas siekiant sistemingai kurti, įgyvendinti ir koordinuoti saugios aplinkos kūrimo priemones visose Kauno arkivyskupijos bendruomenėse, institucijose ir pastoracijos srityse.
Minėtais klausimais pranešimą „Saugi aplinka praktikoje: kaip reagavo Maltos Bažnyčia ir ko išmokome?“ skaitė konferencijos svečiai – Maltos saugios aplinkos politikos komiteto vadovas Markas Pellicano ir prevencijos bei tyrimo padalinių vadovė Carly Zarb.
Jie pažymėjo, kad ši tema gana nauja, nors apima kelių dešimtmečių istoriją. Prieš kurį laiką visuomenę sukrėtė žinios apie pirmiausia nepilnamečių išnaudojimą Bažnyčioje. Jos pasiekė iš tų šalių, kurios jau turėjo tam tikras prevencines struktūras. Bažnyčios reakcija, iš pradžių dažnai kritikuota, šiandien pasirodo kaip prevencinė ir pavyzdinė, kadangi apima ne tik nepilnamečius ir pažeidžiamus asmenis. Pripažįstama, kad visi esame nupuolę, o netinkamai galią naudoti Bažnyčioje gali ne tik dvasininkai, tačiau ir bažnytinėse institucijose dirbantys pasauliečiai. Konstatuota, kad bet kuriuo piktnaudžiavimo atveju visi kenčia. Ir kartu visi turi būti apsaugoti. Todėl nereagavimas ar atvejų ignoravimas yra nepateisinamas.

Tačiau kaip apsaugoti abi puses, kai visuomenėje kokie nors pažeidimai prisimenami labiau nei laimėjimai? Akcentuota vienybė kuriant struktūras. Kaip atrodo saugi aplinka? Jos kūrimas turi prasidėti pirmiausia nuo siekimo, kad žmogus nepatirtų jokios žalos tiek bendraudamas su dvasininku, tiek ir su bažnytinėse institucijose dirbančiu personalu. Šiuo atveju galios disbalansas visiškai nereikalingas.
Kuriant saugios aplinkos politiką Maltos arkivyskupijoje išgrynintos vertybės. Tai atsakomybė, atskaitomybė, skaidrumas ir sąžiningumas. Visi turime būti atsakingi vieni už kitus, nieko neslėpti, o gavus informaciją – nedelsiant reaguoti, apie tai pranešant saugios aplinkos politikos komitetui. Pranešėjai pabrėžė, jog svarbu išlaikyti skaidrumą ir tarpusavyje, ir su visuomene, parodant žmonėms realią Bažnyčios padėtį.
Kokie saugios aplinkos bažnytinėje struktūroje politikos principai? Tai pirmiausia pagarbus požiūris į žmogų, empatija, išklausymas, galimai nukentėjusio žmogaus laikymas dėmesio centre, gebėjimas garantuoti, kad pranešėjas bus apsaugotas – užtikrinamas konfidencialumas. Kita vertus, svarbu užtikrinti gerovę ir žmogaus, kuris skundžiamas, – laikytis nekaltumo prezumpcijos, palaikyti. Kviesta, kuriant saugią aplinką parapijose ir bažnytinėse organizacijose, sudaryti elgesio kodeksą.

Baigiantis konferencijai, vyko diskusija saugios aplinkos kūrimo klausimais.
Taip pat pasidalyta aktualia informacija apie artėjančius arkivyskupijos renginius. Dvasininkai paraginti dalyvauti Ekumeninėse pamaldose. Nemažai dėmesio skirta arkivyskupijos įsteigimo šimtmečio jubiliejaus renginiams. Leidyklos „Magnificat leidiniai“ atstovai pristatė naujausius savo leidinius, kuriuos buvo galima įsigyti.
Parengė kunigas dr. Nerijus Pipiras












