Nuotraukos – Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos
Kovo 18 d. Kauno arkivyskupijos kunigų konferencijoje apžvelgtos šiuolaikinės katechezės gairės pagal naująjį Katechezės vadovą. Arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas broliams kunigams, kaip kasmet metų pradžioje, pristatė Kauno arkivyskupijos sielovadinę bei finansinę situaciją. Be to, aptartos ir kitos, ypač arkivyskupijos Jubiliejinių metų, aktualijos. Susitikimą, pradėtą Valandų liturgija, kunigai užbaigė malda už arkivyskupiją įsteigimo 100-mečio proga.
Katechezės vadovas: naujos įžvalgos, nauji sprendimai
Konferencijos pradžioje arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog Katechezės vadovas yra vienas monumentalių Bažnyčios dokumentų greta Katekizmo, Kanonų teisės kodekso. Pasidalijo džiaugsmu pristatyti jo reikšmingumą, praktines įžvalgas kaip pagalbą mūsų bendruomenėse.
Pranešimą „Katechezės vadovas: kryptis mūsų tarnystėje“ skaitė Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovė sesuo Benedikta Aistė Cylikaitė SF, šia tema jau kalbėjusi ir kitose vyskupijose. Katechetų vardu padėkojo parapijų kunigams už palaikymą, atkreipė dėmesį į bendrą kunigų bei katechetų įpareigojimą katechezei: jie negali pavargti nuo žmonių, besibeldžiančių į bažnyčių duris.
Šiuo atžvilgiu Katechezės vadovo gairės yra ne prievolių rinkinys, o Bažnyčios padrąsinimas perduodant tikėjimą šiuolaikiniams žmonėms. Popiežiaus Pranciškaus patvirtintą Katechezės vadovą 2020 m. paskelbė Popiežiškosios naujosios evangelizacijos taryba. 2022 m. pasirodė vertimas į lietuvių kalbą. Jo pirmtakai – 1971 ir 1997 metais išleisti Bendrieji katechezės vadovai, tačiau naujasis dokumentas yra naujos gairės ir sprendimai Bažnyčios katechezei atliepiant nūdienos tikėjimo perdavimo iššūkius, kylančius dėl vykstančių visuomenės pokyčių įvairiose srityse.
Pasak ses. Benediktos, iššūkis Bažnyčiai, kai jauni žmonės ją palieka ne dėl skandalų (kaip tikėtasi 2016 m. JAV atliekant tyrimą), bet dėl to, jog negauna atsakymų į giliausius savo egzistencijos klausimus. Dėl sovietinio palikimo suaugusiųjų tikėjime apsiribojama tradicija bei formalumu, o jauni žmonės ieško turinio; tai ir pliuralizmas, didėjantis sekuliarizmas, skaitmenizacija, kartų atskirtis ir kt. Tačiau yra vilties žinia – Bažnyčia gali būti atsakas, vilties ir ramybės vieta „nuovargio visuomenėje“, šiuolaikiniam žmogui, perdegusiam nuo neribotų galimybių.
Pranešime akcentuotos kelios pamatinės šiuolaikinės katechezės gairės: perduoti tikėjimą kaip gelbstinčią Dievo meilę, o ne pirmiau taisykles, moralines pareigas ar pan. (kerigminė katechezė); dalytis tikėjimo džiaugsmu, skatinti bendruomeniškumą; kantriai ir gailestingai lydėti žmogų jo tikėjimo kelionėje; vesti prie Dievo, pasitikint Jo malone, per grožį, meną, biblinius pasakojimus.
Apibendrindama prelegentė atkreipė dėmesį, jog pagal Katechezės vadovą katechezė nėra „šaltkalvystė“, t. y. tobulas metodų išmanymas, kai žinome, „ką sakyti, kaip sakyti... ir visi atsivers“. Katechezė yra dvasinis veikimas, besiremiantis Šventosios Dvasios įkvėpimu, o sėkmė priklauso nuo katecheto atvirumo Dievui. Kunigai supažindinti su galimybe naudotis katechezės ištekliais internetinėje erdvėje.
2025 m. apžvalga: tendencijos ir pokyčiai
Antrojoje konferencijos dalyje pristatyta arkivyskupijos sielovadinė bei finansinė ataskaita, parengta remiantis 2025 m. kurijos, institucijų, parapijų duomenimis. Ją pateikdamas arkivyskupas K. Kėvalas kartu pasidalijo įžvalgomis, komentarais apie iššūkius bei teigiamas tendencijas.
Pristatydamas bendrąją statistiką, atkreipė dėmesį, jog sekmadienio šv. Mišiose dalyvauja apie 5 proc. katalikų. Šis skaičius panašus Vakarų Europoje (pvz., Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose) ir stipriai skiriasi nuo tokių šalių, kaip JAV ar Lenkija (jose apie 30 proc.).
Tikinčiųjų bendruomenės telkiasi 93 parapijose bei 7 rektoratuose. Sielovadoje tarnauja 100 diecezinių kunigų, 10 reziduoja už vyskupijos ribų. Vaisingai darbuojasi 26 kunigai vienuoliai, daugiau kaip 100 seserų vienuolių, 7 nuolatiniai diakonai. Parengiamajame seminarijos kurse rengiasi 3 kandidatai. Tribunolas per metus išnagrinėjo 50 bylų.
Pastebimas šiek tiek mažėjantis Krikšto, Pirmosios komunijos sakramentus priimančiųjų skaičius. Tačiau džiugina, jog daugėja priimančiųjų Sutvirtinimo sakramentą (Sutvirtinimo priimti kai kada sugrįžta ir susituokusieji, pasižadėję jam pasirengti po Santuokos). Sumažėjo Ligonių sakramento teikimas, mažiau įvyko katalikiškų laidotuvių.
Pagrindines parapijų pajamas sudarė rinkliavos (apie 2 mln. Eur) ir aukos (1,3 mln. Eur). Didžioji dalis išlaidų skirta pastatų išlaikymui, bažnyčių remontams bei statyboms. Lėšų gaunama ir iš savivaldybių, valstybės biudžeto.
Bendruomeniškumo pavyzdys – Solidarumo fondas, skirtas padėti sunkiau besiverčiančioms parapijoms. Atskirai veikia Paramos fondas kunigams. Paramos klausimus sprendžia minėtų fondų valdybos.
Arkivyskupas pabrėžė pagrindinių institucijų – Carito, Jaunimo, Katechetikos, Šeimos centrų – finansavimo pokytį. Jų išlaikymą didele dalimi (kurija finansuoja tik kelis darbuotojų etatus) perėmė VšĮ Ekonomo tarnyba, kuri trečdalį savo uždirbto pelno skiria pastoracijos centrams, taip pat einamiesiems remontams, kitoms ūkinėms reikmėms. Nuo 2024 m. pagrindiniai arkivyskupijos centrai perkeliami į vieną pastatą (Papilio g. 5).
Institucijos taip pat pritraukia lėšų iš projektų (pvz., Carito biudžete apie 246 tūkst. Eur per metus). Savarankiškai (su nedidele pagalba) gyvuoja Šiluvos piligrimų centras, Jono Pauliaus II piligrimų centras, ypač sėkmingai telkiantis savanorius. Arkivyskupijos istoriniu paveldu besirūpinantis muziejus išlaikomas kurijos lėšomis.
Sielovados apžvalga užbaigta šventiniais akcentais. Prieš 100 metų, 1926 m. balandžio 4 d., per šv. Velykas, įkurta Lietuvos bažnytinė provincija ir Kauno arkivyskupija. Tai progai parengtas Jubiliejaus plakatas (skirtas parapijoms). Artėjančios Velykos – jau 100-osios mūsų arkivyskupijos istorijoje.
Balandžio 2 d. arkivyskupijos dvasininkai drauge švęs Krizmos šv. Mišias Kauno arkikatedroje bazilikoje, vyks susitikimas su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Georgu Gänsweinu.
Birželio 10 d. Kaune lankysis kunigas Jamesas Mallonas (Kanada), „Divine Renovation“ programos autorius. Numatomi susitikimai su Lietuvos kunigais, arkivyskupijos pastoracijos darbuotojais.
Kunigai kviečiami į vasaros kursus (rugpjūčio 17–19 d. Kauno kunigų seminarijoje).
Pakviesta skirti dalį savo GPM paremti krikščioniškas vertybes ginančioms organizacijoms, kaip Laisvos visuomenės institutas, Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
