Nuotraukos – Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos
Didijį ketvirtadienį, balandžio 2 dieną, Kaune viešėjęs apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Georgas Gäsnweinas su Kauno arkivyskupijos vyskupais ir kunigais arkikatedroje bazilikoje koncelebravo Krizmos šv. Mišias, kartu atnaujino kunigystės pažadus. Vėliau susitiko su kunigais kurijoje. Čia buvo pristatyta nauja knyga – popiežiaus Benedikto XVI homilijų rinkinys „Viešpats laiko mus už rankos“, pasidalyta liudijimu apie Benediktą XVI bei artėjančių Kristaus Prisikėlimo švenčių džiaugsmu.
Kauno arkikatedra: Dievo malonė – vienybė su Šventuoju Sostu
Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog šių jubiliejinių metų Krizmos šv. Mišios ypatingos – jos švenčiamos drauge yra popiežiaus atstovu – dabartiniu nuncijumi arkivyskupu Georgu Gänsweinu. Tai gyvai primena mūsų draugystę su Šventuoju Sostu. Pasak arkivyskupo K. Kėvalo, Bažnyčios Lietuvoje vienybės saitai su Visuotine Bažnyčia, su Šventuoju Tėvu labai sustiprėjo prieš 100 metų, kai 1926 metais popiežiaus Pijaus XI sprendimu buvo įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija ir kartu Kauno arkivyskupija, kai ji buvo tarsi iš naujo „patepta“ – sustiprinta savarankiškam gyvenimui, misijai ir parengta tikėjimo liudijimui (arkivyskupo pasakytą homiliją Krizmos šv. Mišiose žr. čia >> ).
Krizmos Mišių liturgijos pabaigoje tardamas padėkos ir sveikinimo žodį Lietuvos bažnytinės provincijos bei Kauno arkivyskupijos įsteigimą arkivyskupas G. Gäsnweinas pavadino Dievo malone ir vienybės su Šventuoju Sostu ženklu. Priminė iš šios malonės kylantį uždavinį visa širdimi atlikti savo tarnystę vyskupystėje, kunigystėje ir diakonystėje. Tarnauti, kad Kristus pasiektų visus žmones. Pasak arkivyskupo, didžiausia dovana vieni kitiems yra tikras mūsų tikėjimo liudijimas.
Susitikimas su kunigais: liudijant Benedikto XVI palikimą
Vėliau svečią arkivyskupą G. Gäsnweiną ir brolius vyskupus bei kunigus arkivyskupas K. Kėvalas darsyk pasveikino susirinkusius arkivyskupijos kurijoje, padėkojo kunigams už tarnystę, dovanojamą laiką, širdį.
„Tikrai esate kariai šiame laike“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, atkreipdamas dėmesį, jog vis dėlto šis laikas yra ir didžiulė malonė. Tokio laisvės meto savo Tėvynėje nesulaukė anksčiau tarnavusieji vyskupai, kunigai. Apie tokią laisvę jie galėjo tik svajoti.
Brangia velykine dovana arkivyskupas pavadino ką tik išleistą popiežiaus Benedikto XVI homilijų rinkinį „Viešpats laiko mus už rankos“.
Jos vertėjas (iš italų k.) ir leidėjas Gediminas Žukas atkreipė dėmesį, jog absoliuti dauguma popiežiaus Benedikto XVI sakytų pamokslų yra išspausdinti ir paprastai jis juos sakydavo viešomis progomis. Homilijas, išleistas minėtoje knygoje, Benediktas XVI sakė 2005–2018 metais „Mater Ecclesiae“ vienuolyne. Unikalu, kad jos nebuvo užrašytos ir skelbtos iki popiežiaus mirties (yra parengtos pagal seserų slapta darytus įrašus). Vatikano leidykloje pernai išleista pirmoji knyga (su 50 homilijų iš 135).
Arkivyskupas G. Gäsnweinas, buvęs ilgametis Benedikto XVI sekretorius, šia proga pasidalijo jautriu prisiminimu apie popiežiaus darbštumą ir atsidavimą homilijų rengimui. Benediktui XIV nebuvo svarbu, ar jis ruošėsi kalbėti miniai, ar sakyti homiliją privačioje koplytėlėje švenčiant šv. Mišias su artimiausiais bendradarbiais – visa darė iš širdies. Dievo žodžio skelbimas, pasak nuncijaus, jam nebuvo susijęs su klausytojų „ausų skaičiumi“. Benediktas XVI kruopščiai rengdavosi sekmadienio homilijoms: visą savaitę brandindavo mintį skaitydamas skaitinius, Evangeliją, Mišių maldas, Bažnyčios tėvus. Ranka rašytus tekstus (šeštadieniais tam skirdavo 2 val.) pasakydavo iš atminties.
„Mes išgyvenome tai kaip dėkingumo mums ženklą, kad jis ruošia tas homilijas mums, keturiems, penkiems žmonėms“, – sakė apaštalinis nuncijus, pasidžiaugdamas, kad dabar homilijos, sakytos ketvertui, gali pasiekti daugybę žmonių, tarp jų ir lietuvius. Šiuose tekstuose skaitytojai atpažins Benedikto XVI dvasingumą ir liudijimą.
Ilgus metus šalia šio Šventojo Tėvo praleidusio jo gyvenimo liudytojo arkivyskupo Georgo teigimu, šaltinis, iš kurio Benediktas XVI sėmėsi jėgų būti kunigu, vyskupu, popiežiumi, buvo jo draugystė su Kristumi. Ir tai nėra tik gražus poetinis jo dvasinio gyvenimo apibūdinimas – tokia buvo jo gyvenimo tikrovė.
Pasak asmeninio sekretoriaus, dabar apaštalinio nuncijaus mūsų šalyje, didžiausias Benedikto XVI palikimas – autentiškas gyvenimo ir žodžių vientisumas. Tikrasis džiaugsmas ir ramybė kilo iš gilios draugystės su Dievu, ir tai atsispindi kiekviename jo žodyje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
