Gruodžio 7 dieną kurijos bei institucijų darbuotojai savo dienos ir darbų valandėlę skyrė bendrai maldai, susirinkdami Šv. Jono Krikštytojo koplytėlėje.
Su žmonėmis ir už juos, jų šeimas, artimuosius, ypač dabar patiriančius ligos, kančios skausmą, drauge meldėsi arkivyskupas Lionginas Virbalas, vadovavęs šv. Mišioms ir pasakęs homiliją. Drauge šv. Mišias aukojo kun. Peteris Hertelas CSsR, misionierius iš Slovakijos, kuris kartu su kun. Rastislavu Dluhý CSsR, vis geriau pramokdami lietuviškai, įsitraukia į arkivyskupijos gyvenimą, pasitarnauja žmonėms.
Pirmąją advento savaitę šios dienos Dievo žodis pasakojo apie aklųjų praregėjimą ir nuostabų neregių pagydymą (plg. Iz 29 ir Mt 9, 27–31). Pasak arkivyskupo Liongino, būtent advento metą, gruodyje, mums trūksta saulės ir šviesos. Jėzus dovanojo vargšams neregiams šviesą kalbėdamas apie kai ką daugiau – „ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“
„Tikėjimas yra ne akių, bet širdies dalykas. Tačiau akys glaudžiai susijusios su širdimi. Juk kaip dažnai mūsų akys pastebi tai, į ką linksta mūsų širdis, ir nepastebi to, ką sako mūsų širdis“, – kalbėjo ganytojas, susiedamas tai su palaiminimu Kalno pamoksle: „Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą“ (Mt 5, 8).
Advento metui arkivyskupas paragino melsti savo širdžių tyrumo, atsigręžimo į šviesą, kuri ateina iš vienintelio – mūsų Gelbėtojo Jėzaus.