Sausio 12 d. Kaune vyko Šeimos centro organizuota konferencija, skirta sužadėtinių grupių vadovams. Į ją atvyko savanoriai iš Kauno miesto parapijų, sutuoktinių poros iš arkivyskupijos dekanatų, Vilniaus ir Vilkaviškio vyskupijų.
Konferenciją liudijimais pradėjo patys sužadėtiniai. Albertas ir Eglė, Tomas ir Silvija – poros, prieš kelias savaites baigusios sužadėtinių kursus Kauno Švč. Jėzaus širdies (Šančių) parapijoje – pasidalijo savo patirtimi sužadėtinių grupėje. Abi poros paliudijo, kad sužadėtinių kursai joms buvo naudingi, nes padėjo geriau pažinti vienam kitą, įgyti svarbių žinių, susipažinti su kitomis poromis. Gediminas Urbonas, sužadėtinių kursus baigęs prieš 3,5 metų, akcentavo, kad gyvenant santuokoje žinios, įgytos lankant kursus, kasmet tampa vis svarbesnės, norisi vėl prisiminti jose atliktus pratimus, iš naujo prisėsti „prie namų darbų“. Kartu su žmona Migle ateityje jie taip pat planuoja tapti sužadėtinių grupių vadovais.
Konferencijos dalyvius pasveikinęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas aptarė Sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui programos tikslus ir iššūkius. Jis pabrėžė, kad sužadėtinių rengėjai turi skirtingas dovanas. Taip, kaip nėra idealaus vyro ar idealios žmonos, taip ir sužadėtinių rengėjai yra realūs, o ne idealūs žmonės. Kiekviena vedėjų pora turi savitą būdą, kaip paskatinti, padėti sužadėtiniams gyventi katalikišką gyvenimą.
„Jėzus, eidamas su Emauso mokiniais, kalba ir uždega širdis. Tokia turi būti ir mūsų laikysena: dalytis tikėjimu, supažindinti, padrąsinti, atverti horizontą dėl sakramentų, maldos, moralinių klausimų“, – kalbėjo ganytojas. Kiek dėmesio skirti santykių, bendravimo poroje klausimams, o kiek katechezei? Koks turėtų būti bendradarbiavimas su parapija, kunigais galvojant apie sužadėtinių palydėjimą po Santuokos? Kokiu būdu pasirengti Santuokai neturintiems Sutvirtinimo sakramento? Ką daryti, kai sužadėtiniai kelia „nepatogių“ klausimų apie gyvybę, lytiškumą, kontracepciją, ištikimybę, nedalyvauja Bažnyčios gyvenime ir nedrįsta nueiti išpažinties? Kaip reaguoti, kai sužadėtiniai turi nemažą bendro gyvenimo ar kelių partnerių patirtį? Tokius klausimus savo pranešime nagrinėjo arkivyskupas.
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai diakonas fil. lic. Darius Chmieliauskas pabrėžė sužadėtinių grupių vedimo svarbą parapijose. Prieš 5 metus pradėta reforma (kai sužadėtinių kursus veda sutuoktinių poros parapijose) jau duoda vaisių. Sužadėtiniai pamato konkrečius žmones, „gyvus“ kunigus. Dažnai pralaužiami ledai, atsiveria žaizdos, o skeptikai tampa vieni šilčiausių. Atsiranda galimybė grįžti į parapiją kaip pas motiną, kuri gali būti ir pavargusi, nelabai graži, ir pan.
„Didelė problema, kad Kaune sužadėtiniai dažniausiai tuokiasi trijose-keturiose bažnyčiose, tačiau ruoštis Santuokai jie galėtų toje parapijoje, kurioje gyvena. Taip pat svarbu galvoti apie posantuokinio palydėjimo programą“, – kalbėjo D. Chmieliauskas, kartu su žmona taip pat vedantis pasirengimo Santuokai kursus. Daug dėmesio pranešėjas skyrė popiežiaus Pranciškaus katechezėms iš knygos „Mylėti kaip Dievas“, kurioje viltingai skelbiama, kad „šeima ir parapija turi padaryti stebuklą“.
Po arkivyskupo L. Virbalo ir D. Chmieliausko pranešimų vyko darbas grupėse. Konferencijos dalyviai aptarė klausimus, kas galėtų sustiprinti sužadėtinių grupių vadovų tarnystę, kokių sunkumų kyla įgyvendinant programą parapijose ir kas padėtų juos spręsti.
Susirinkusiuosius taip pat pasveikino Suzuki metodu grojantys vaikai kartu su mokytojomis A. Simanavičiene (smuikas), G.Kaminskaite (violončelė) ir Ž. Andrijauskiene (fortepijonas).
Po pietų patirtimi vedant grupes sužadėtiniams dalijosi kunigas Valdemaras Lisovskis, atsakingas už lietuvių katalikų sielovadą Norvegijoje. Kunigas pateikė daug pavyzdžių ir papasakojo, kokiu būdu tampa tuo ledlaužiu, pralaužiančiu sužadėtinių širdies ledus. „Būtina išlaikyti kiekybės ir kokybės balansą, rasti aukso vidurį. Veiksmingiausias išeities taškas yra žmonių patirtis. Reikia leisti išsikalbėti, tačiau negalima palikti nuomonių pliuralizmo. Nuomonės svarbios, bet Santuokos sakramentas yra tas, kas yra“, – tokiomis mintimis dalijosi konferencijos svečias. Jis taip pat pabrėžė, kad sužadėtiniams reikia kalbėti paprastais, suprantamais pavyzdžiais – juk ir Jėzus kalbėjo palyginimais (svečio pavyzdžiai apie sandėliuką, lėktuvą, ledkalnį ir kt. gerai įsiminė konferencijos dalyviams).
Sužadėtinių grupių vadovai Aistė ir Darius Ruzgai pristatė atnaujintą sužadėtinių rengimo Santuokai programą ir naujus sąsiuvinius. Jie aptarė konkrečias temas ir pakvietė dalyvius porose aptarti keletą asmeninių klausimų, taip pat pasidalijo asmenine patirtimi.
Buvo pristatytas Magnificat leidinys, o neseniai sužadėtinių kursus baigusi Gintarės ir Martyno pora padovanojo muzikinį sveikinimą, kurį atliko akordeonu ir violončele. Visus pradžiugino specialiai jiems sukurta Šeimos centro arbata. Renginys baigėsi šv. Mišiomis Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje.
Kauno arkivyskupijos Šeimos centro informacija
