Kovo 6-ąją Pelenu diena Bažnyčia pradėjo gavėnią – 40 dienų pasirengimo kelionę į Velykas – Kristaus Prisikėlimo šventę. „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ – šie žodžiai Pelenų dieną bažnyčiose lydėjo pelenų barstymo apeigas ant tikinčiųjų galvų.
Po dienos darbų susirinkusieji į vakaro šv. Mišias Kauno arkikatedroje taip pat rikiavosi į gausias eiles priimti atgailos ir atsivertimo ženklo – pabarstymo pelenais, kuriuos liturgijoje pašventino su arkivyskupijos bendruomene pirmąją gavėnią pradedantis popiežiaus Pranciškaus apaštaliniu administratoriumi paskirtas vyskupas Algirdas Jurevičius.
Ramybės palinkėjimu pasveikinęs Mišių dalyvius, ganytojas atkreipė dėmesį ir kvietė kartu su Bažnyčia išgyventi ypatingą – atgailos ir atsivertimo, Krikšto pažadų atminimo ir Kristaus kančios už mūsų nuodėmes apmąstymo – laiką. Bendruomenė taip pat paraginta melsti ir naujo arkivyskupo paskyrimo.
Šv. Mišias koncelebravo Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, studijų dekanas prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, prefektas kun. Kęstutis Genys ir dvasios tėvas kun. Andrius Končius. Patarnavo seminarijos auklėtiniai.
„Šį laiką pradedame ne pompastiškais renginiais, bet prisimindami savo trapumą bei susitelkdami į dvasinį gyvenimą. Krikščioniškojo dvasingumo tradicijoje malda, pasninkas, išmalda vadinami žymiausiais gerais darbais“, – kalbėjo vysk. A. Jurevičius vėliau savo homilijoje. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog labai žmogiška norėti būti pastebėtiems, įvertintiems. Tačiau Bažnyčia nurodo kitus gyvenimo prioritetus, – suvokti, kas esame, o ne pirma rūpintis savo įvaizdžiu.
„Jėzus sutikdavo žmonių, kurie gražiai atrodydavo, melsdavosi viešai aikštėse, demonstruodavo savo gerus darbus. Jėzus matė jų širdies tuštumą, nes jie viską darė dėl žmonių, tikėdamiesi jų įvertinimo“, – sakė ganytojas, kalbėdamas apie gavėnią kaip troškimo laiką atsigręžti į Dievą – per maldą, pasninką, išmaldą.
Pasak ganytojo, šiuo laiku ypač pasinaudotina paties Jėzaus patarimu – dažniau pasitraukti nuo rūpesčių ir užsidaryti kambarėlyje intensyvesnei maldos bendrystei su Dievu. Mūsų dienomis, kai žmogus visur linkęs ieškoti sau išimčių ir palengvinimų, verta rimčiau žvelgti į pasninką, išlaikyti jo dvasinę reikšmę. Vertėtų į pasninko susivaldymą įtraukti ne tik paprastesnį maistą, bet ir mūsų ausis, akis, pvz., mažiau laiko praleidžiant medijose. O argi ne pasninko susivaldymo šaukte šaukiasi mūsų liežuvis?
Homilijoje vysk. A. Jurevičius atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus žinią šių metų gavėniai >>, ypač Šventojo Tėvo mintis apie pasninką, maldą ir išmaldą kaip santykio keitimą, kaip perėjimą nuo godumo prie gebėjimo pakentėti, kaip pripažinimą, jog mums reikia Dievo gailestingumo, kaip iliuzijos viskuo apsirūpinti atsisakymą. Juk taip „ iš naujo atgaunamas džiaugsmas dėl Dievo plano, apimančio kūriniją ir mūsų širdis, – mylėti Jį, brolius, visą pasaulį ir rasti toje meilėje visišką laimę“.
Šv. Mišių pabaigoje ganytojiškąjį palaiminimą vyskupas Algirdas palydėjo palinkėjimu gavėniai – keliaujant į Velykų slėpinį, popiežiaus Pranciškaus mintimi, tarsi žydintį sodą iš dykvietės, atnaujinti savo gyvenimą.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
