Kauno arkivyskupijos ganytojų velykinis sveikinimas
Nuotrauka – Silvijos Knezekytės
2019 m. Šv. Velykos
GYVENKIME KRISTAUS PRISIKĖLIMU
Brangūs broliai ir seserys,
„Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes!“ (Ps 118, 24) – tokiais psalmės žodžiais Bažnyčia išreiškia savo džiūgavimą dėl Kristaus Prisikėlimo.
Ne džiaugsmas rūpėjo tą ankstyvą rytą moterims, atėjusioms prie Kristaus kapo. Jos ieškojo mirusio Jėzaus, bet rado tuščią kapą. Ne apie prisikėlimą galvojo ir atskubėję apaštalai, nes įvairūs žmogiški spėjimai dėl kapo išplėšimo trukdė suvokti tikrovę. O tikrovė pasirodė pranokstanti žmogiško suvokimo ribas.
Noras surasti mirusį Jėzų buvo toks didelis, kad net angelai iš dangaus – prisiartinę du vyrai spindinčiais drabužiais pasiteiravo: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė!“ (Lk 24, 5–6). Nelengva buvo Kristaus mokiniams patikėti šia žinia tol, kol patys nesutiko prisikėlusio Jėzaus. Ir tai pakeitė jų gyvenimą. Jie suvokė, kad visi Jėzaus stebuklai ir pasakyti žodžiai Prisikėlimo įvykiu įgauna Dievo patvirtinimą, kad tai ne žmogaus, bet Dievo darbas.
Kristaus prisikėlimas yra kertinė krikščionių tikėjimo tiesa, kurią mes turime patvirtinti savo gyvenimu. Kiekvieną kartą, kai suklumpame atgailai, kai sąmoningai apsisprendžiame verčiau kažką prarasti, bet išsaugoti ištikimybę evangelinėms vertybėms, tuomet mes liudijame Kristaus prisikėlimą.
Prisikėlimu Viešpats Jėzus atvėrė naują gyvenimo perspektyvą, nes įtikėję Kristų yra nauji žmonės, prikelti žmonės. Velykų patirtis nuolat gyva Bažnyčioje ir jos nariuose. Kaskart, kai nusišypsome, kai surandame paguodos žodį, įžiebiame viltį ar kitokiu būdu padedame kitiems – esame Velykų žmonės, nes savyje liudijame iš tikėjimo kylančią tarnystės ir gyvenimo džiaugsmo malonę.
Popiežius Pranciškus, vesdamas Dievo tautą per gavėnios dykumą, kalbėjo apie nuolatinį Velykų siekį, prieš akis turint Prisikėlimo horizontą. Jis kvietė: „Palikime egoizmą ir įsižiūrėjimą į save, atsigręžkime į Jėzaus Velykas: tapkime artimi sunkumus išgyvenantiems broliams ir seserims dalydamiesi su jais savo dvasinėmis ir medžiaginėmis gėrybėmis“ (iš Žinios 2019 m. gavėnios proga). Tuomet visi pamatys mūsų tikėjimą į prisikėlusį Kristų, ir Velykų slėpinys intensyviau bei konkrečiau įsikūnys asmeniniame, šeimyniniame ir visuomeniname gyvenime.
Velykų šventimas yra puiki proga apmąstyti pamatinį savo pašaukimą – pašaukimą gyventi. Dievas pirmiausia dovanoja mums gyvenimą, o tik po to – tikėjimo malonę, todėl pašaukimas į gyvenimą, paliečiantis tiek tikinčius į Kristų, tiek Kristaus netikinčius, įpareigoja saugoti ir gerbti gyvybę. Bažnyčia moko, kad „žmogaus gyvybė yra šventa, nes nuo pat savo pradžios ʿpriklauso nuo kuriamosios Dievo galiosʾ ir visą laiką išlieka ypatingai glaudžiai susijusi su Kūrėju, savo vieninteliu tikslu“ (KBK 2258).
Jau netrukus turėsime galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose bei rinkimuose į Europos Parlamentą. Tai puiki proga prisidėti prie mūsų valstybės ir visos Europos krikščioniško atgimimo. Būkime Prisikėlimo žmonės ir prisidėkime prie pagarbos šeimai bei gyvybei įtvirtinimo. Pamatinės krikščioniškos vertybės nėra kažkas primesto ar svetimo, bet remiasi prigimtiniu įstatymu, todėl yra artimos ir savos kiekvienam geros valios žmogui. Savo balsu rinkimuose leiskime pražysti nesumeluotam žmogiškumui.
Mielieji,
Velykos mums yra dalyvavimo Dievo pergalėje prieš mirtį šventė. Esame ne stebėtojai, bet dalyviai. Kiek daug galingų pasaulio valdovų laidojo Bažnyčią ir krikščioniškąjį tikėjimą. Jie patys buvo iškilmingiausiai palaidoti, o krikščionių tikėjimas gyvas, Bažnyčia gyva, nes Dievas joje gyvena! Prisimename Kristaus pažadą: „Aš gyvenu ir jūs gyvensite“ (Jn 14, 19).
Tad gyvenkime Kristaus Prisikėlimu ir liudykime tai konkrečiais tikėjimo darbais.
Kauno arkivyskupijos ganytojai
