Sielovados bendradarbių Susikaupimo diena „Velykų žmonės“ ׅ(2019 04 17)
Paskelbta: 2019-04-19 12:57:46

Nuotraukos – Gedimino Urbono

Didžiosios savaitės trečiadienį bemaž 40 arkivyskupijos kurijos bei institucijų darbuotojų praleido drauge Palemono parapijos namuose. Arkivyskupijos kurijos programų koordinatorių pakviesti čia dalyvavome Susikaupimo dienoje.

„Velykų žmonės“ – tokia buvo šios dienos tema, o ją savo mokymais pristatė kunigai redemptoristai iš Slovakijos – misionieriai mūsų arkivyskupijoje. Be mokymų, bendros maldos, kuriais buvome akinami kuo giliau išgyventi artėjančio Velykų tridienio slėpinius, visi kartu šventėme Eucharistiją. Jai vadovavo apaštališkasis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius. Ganytojas ir pats klausėsi mokymų bei praleido šią dieną su sielovados bendradarbiais.

„Prisikėlimas – plakanti Bažnyčios širdis. Gimęs ėdžiose Kristus mirė ant kryžiaus. Medžio ėdžios ir medžio kryžius eina greta. Nerkime giliau į Prisikėlimo slėpinį“, – pakvietė visus pradžioje tėvas redemptoristas Rastislavas Dluhy CSsR, pasidalijęs, jog šis slėpinys perkeitė jo paties gyvenimą.

Pirmąjį mokymą vedęs kun. Peteris Hertelis CSsR atkreipė dėmes, jog gavėnios metas ir mūsų pasiryžimai, pvz., daug atgailauti, atitaisyti blogį, yra ir pagunda mums – tarsi mes patys šitaip galėtume išsigelbėti. Gyvenimą pakeisti gali tik susitikimas su Jėzumi, su tikrąja Meile, kuri yra didesnė už mus.

„Pažvelkime į Dievą, kaip Jis lenkiasi prie mūsų“, – sakė t. Peteris, kalbėdamas apie Kryžiaus slėpinį ir sykiu klausdamas, ar įmanoma suprasti meilę? Ir atsakydamas: mes negalime iki galo suprasti tikėjimo slėpinių, bet galime žvelgti į Jėzų.

Koks švelnus meilės, begalinio klusnumo santykis siejo Jėzų su Tėvu. Apie šį santykį kalbėjęs tėvas redemptoristas atkreipė dėmesį, jog Jėzus kentėjo be kartėlio, su pasitikėjimu neapleidžiančia Tėvo meilė. Ir kai jautėsi vienas, ši meilė buvo Jo stiprybė. Per savo kentėjimą Jėzus yra labai arti mūsų – juk ir mes ne vieni, kai tenka išgyventi kančios, nemeilės, ligų, mirties patirtis. Per Jėzų Dievas parodė, kaip Jis myli mus. Tai teikia ramybę, tikrumą dėl ateities.

Vėliau t. Rastislavas Dluhy CSsR kvietė dar giliau žvelgti į Kryžiaus slėpinį. Jį praskleisti padeda šv. Jonas Paulius II. Dar labiau nei savo giliais, įspūdingais raštais, jis tapo liudijimu pasauliui ligos kančia – ją matydami žmonės atsiversdavo. Tėvas redemptoristas sakė būti ypač dėmesingiems Evangelijos pasakojimams apie Jėzaus kančią, jų iškalbingoms detalėms. Šimtininkas, turėjęs dokumentiškai užfiksuoti Jėzaus nukryžiavimo sceną, buvo tas, kuris, pats perdūręs jam šoną, paskui pasakė: „Šitas yra Dievo Sūnus.“ Simonas Kirėnietis, šių laikų terminija „atsidūręs netinkamu laiku netinkamoje vietoje“, nekentęs kryžiaus, persiima jo meile.

Pasak t. Rastislavo, žvelgdami į Kryžiaus slėpinį, matome nuodėmės baisumą ir didžiulę Dievo meilę. Jėzus visą save, o ne dalį atiduoda ant kryžiaus. Ir visas prisikėlęs Jėzus yra tarp mūsų!

Tarp mokymų švenčiant Eucharistiją, homiliją pasakęs t. Peteris atkreipė dėmesį, jog šiomis dienomis Bažnyčia daug kalba apie Judą ir paragino susitelkti ne į jo padarytą blogį, bet į gera, kurį Dievas jam darė. Jėzus nepriekaištaudavo, neišskirdavo jo iš kitų mokinių. Judas, girdėjęs Jėzaus prašymą „Tai darykite mano atminimui“, pasitraukia nuo brolių, o Jėzus nepakeičia savo meilės laikysenos. Judo pavyzdyje matome, kaip maža nuodėmė atveda į didelę piktadarystę.

Paskutiniame mokyme t. Rastislavas labai gyvai prieš akis iškėlė Evangelijos pasakojimus, kaip Prisikėlęs Jėzus susitinka su savo mokiniais.

 Štai Emauso kelyje Jėzus savaip, tarsi žaisdamas slėpynių, paguodžia mokinius, sielvartaujančius dėl Mokytojo mirties – negi viskas baigta? Jėzaus nepažino žvejojantys apaštalai – Jėzus ateina kaip laisvas, juokaujantis. Jis linksmas, jam patinka žmonių gyvenimas! Jis su jais valgė, dalinosi, juokavo. Prisikėlęs Jėzus veikė per silpnus žmones, Jam malonu mus sutikti, Jis ateina labai netikėtai!

Susikaupimo dieną tėvai redemptoristai baigė pakviesdami artyn Jėzaus, adoruojant Jį Švenčiausiajame Sakramente, kurį išstatė diak. Darius Chmieliauskas. Susikaupimo dienos vadovai išsakė turbūt kiekvieno jos dalyvio maldavimus, kad Viešpats savo galingu prisikėlimu ateitų į mūsų žaizdas, pripildytų gyvybės ir gyvenimo pilnatviškumo. Buvo meldžiamasi ir už mūsų Lietuvą, kad kiekvienas vyras ir moteris buvo pripildyti Dievo Dvasios.

Užbaigiant dieną žmonės dėkojo už ją tėvams redemptoristams, o jie pasidalijo džiaugsmu pasitarnauti tam Dievo darbui, kurį Jis jau daro tarnaujantiems Bažnyčioje, pakvietė į kitus renginius (tai gegužės 10 ir 11 d. vyksiantys seminarai su viešnia iš Slovakijos dr. Katerina Lachmanova).

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

Ganytojo žodis

Didžiulis džiaugsmas ir viltis, kad žmonių širdyse Kristaus Bažnyčia gyvena, todėl nuolat atsiranda tų, kurie nori jai įsipareigoti ir tarnauti. Didžiausių sunkumų akimirkomis Dievas siųsdavo šventųjų, kurie atnaujindavo Bažnyčią. Šis laikmetis yra būtent toks – tai šventųjų laikmetis.

Iš vyskupo Algirdo JUREVIČIAUS 2019 04 17 d. homilijos

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune