Misijų bendrystės ir šlovinimo džiaugsmas su Evangelizacijos mokykla (2019 06 22)
Paskelbta: 2019-06-24 08:23:55

Nuotraukos – Militos Žičkutės-Lindžienės

Birželio 22 d. rytas Evangelizacijos mokykloje pasitiktas su šlovinimo malda. Evangelizacinės mokyklos komandos narys Tadas Ringys sakė mokymą apie bendruomenę, kurią galime atpažinti apaštalų darbuose. Jie buvo komanda, grupė ir bendruomenė. Kaip jie gyveno?

Apaštalai buvo maldos žmonės. Pirmiausia laužė duoną, kaip mes šv. Mišiose. Visas abejones ir neaiškumus patikėdavo į Dievo rankas ir melsdavo Jo valios. Taip pat jie meldėsi užtarimo malda, ypač daug – už kitus. Tai bendruomenė, kuri gyveno broliška meile, meile Dievui, meilė artimui, meilė kitatikiui, meilė priešui. Juos vienijo bendra malda, tikėjimas, bendras tikslas skelbti Gerąją Naujieną, turėjo bendrą nuosavybę ir laukė ateinat Kristaus. Tad mąstydami apie bendruomenę šiomis dienomis galima rasti bendrus svarbius apsektus, kurie itin svarbūs nuo pačios pirmosios krikščionių bendruomenės.

Mokymą apie skirtingus apaštalų darbų aspektus sakė svečias iš Slovakijos bendruomenės Peteris Zamky. Jis plačiau aptarė stebuklus, gydymus ir ženklus bei klausė, kur tie stebuklai dabar? Slovakijoje, Podolinec miestelyje veikianti bendruomenė daugiau nei 20 metų keliauja ir tęsia apaštalų kelionę, čia vyksta daug gražių dalykų ir išgydymų, šių dienų pasaulyje žmonės pagyja nuo vėžio, priklausomybių, nevaisingumo.

Svečias dalijosi, kad Dievas tiria mūsų širdis, kokia yra motyvacija, kieno garbei ir vardui trokštame stebuklų ar išgydymų. Itin svarbu daug melstis, prašyti, kad kalbėtų Dievas apie tas situacijas į kurias einame. Jėzus yra pažadėjęs, kad darysite didesnius dalykus, nei Jis darė. Stebuklai, išgydymai ir ženklai, kaip ir pirmųjų apaštalų bendruomenėje, vyksta iki šių dienų. Tik klausimas, ar mes norime juos pamatyti.

Šv. Mišias aukojo tėvas Peteris Hertelis CSsR, koncelebravo tėvas Rastislavas Dluhy CssR. Tėvas Peteris homilijoje dalijosi apie Švč. Mergelę Mariją, kaip mūsų dienų didžiausią evangelizatorę, kurią šv. Jonas Paulius II pavadino naujosios evangelizacijos žvaigžde. Plačiau pasidalijo apie Gvadelupės Dievo Motinos apsireiškimą, po kurio milijonai indėnų pasikrikštijo. Paveiksle matome, kad Marija yra tarsi užstojusi saulę, stovi ant mėnulio, o jos apsiaustas nusėtas žvaigždėmis. Indėnų suvokime jų dievai buvo saulė, mėnulis bei žvaigždės, tačiau šis Dievo Motinos apsireiškimas jiems tapo tiltu link vieno Dievo išpažinimo. Paveiksle Marijos galva yra pakreipta – ji lenkiasi prieš Dievą. Ir šiomis dienomis daugiausia atsivertimų vyksta tose vietose, kuriose yra apsireiškusi Marija. Ji kviečia išpažinti tikrąjį Dievą, būdama Jo motina, ji yra visų mūsų motina.

Popietinis laikas Evangelizacijos mokykloje buvo skirtas pasiruošti vakaro renginiams, įrengti vietoms pasitikti miesto svečius ir gyventojus. Kiti mokyklos dalyviai pasklido po senamiestį ir gyvu žodžiu kvietė ateiti į renginius.

Pavakare „Bernelių užeigoje“ vyko susitikimas su kun. prof. Romualdu Dulskiu tema „Be nuodėmių šventas nebūsi“. Pirmiausia jis kalbėjo apie nuodėmės rūšis, ypač išnaudojimą, dangstymą ir piktnaudžiavimą valdžia. Plačiau aptarė, kad Bažnyčioje tikrai turime nuodėmių, svarbu įvardinti ir suprasti, nebijoti iš pasaulio imti ir tam tikrus dalykus, kurie yra geri, pavyzdžiui, rotacija (galėtų padėti įveikti esančius sunkumus).

Kalbėdamas apie šventumą akcentavo, kad tai yra procesas. Žmoguje yra ir nuodėmė, ir šventumas, tačiau svarbu, kad žmogus šventumą suprastų objektyviai ir siektų daryti, ką gali geriausio. Ėjimas šventumo keliu yra neribotas procesas, kaip ir pats Dievas yra neribotas.

Kunigas drąsino matyti nuodėmes, bet kartu pastebėti ir tai, kas yra vertinga ir gera, net ir kitose religijose. Sekuliariame pasaulyje yra dalykų, kuriais mes naudojamės ir jie yra geri. Turime būti sąžiningi ir mokytis imti tai, kas geriausio. Pavyzdžiui, skaidrumas, ateina iš sekuliaraus pasaulio ir tai yra geras dalykas. Šventumo sąlyga būti nešališkiems ir objektyviems. Kun. prof. Romualdas drąsino, kad šventumo kelias tebūnie mūsų šviesa ir viltis, kad mūsų negąsdintų. Viską matykime, tiek blogį, tiek gėrį, ir tegul mus džiugina gėris. Džiaukimės, kaip mus moko Šventasis Raštas, kad su užsidegimu, noru ir jėga eitume link šventumo ir link savo asmenybės išsiskleidimo.

Vakare vyko dainuojamosios poezijos koncertas arkivyskupijos kiemelyje, kur buvo erdvė mažiesiems. Savo muzikos garsais džiugino Angelė Joknytė (vokalas, gitara), Audra Smilgė (violončelė, fleitos) bei Audrius Šalnis (perkusija). Tai buvo prasmingas stabtelėjimo laikas, kuris leido į muziką įsilieti ne tik savo protu, bet ir širdimi.

Vėliau kvietė šlovinimo vakaras Šv. Jurgio (pranciškonų) bažnyčioje. Dalyvavo šlovinimo ir užtarimo maldos grupė „Jesės atžala“ iš Vilniaus, kurie malda lydėjo miesto misijas, Kauno miestą ir jo gyventojus. Po šios maldos visi buvo kviečiami bendrystės laikui agapėje, kad po gražios dienos būtų galima dalytis ir džiaugtis.

Devintinių sekmadienio vakare Pranciškonų bažnyčioje vyko baigiamasis šlovinimo vakaras, šlovino grupė „Gabija & co“.
Kauno miestas laukia šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmės!

MIlitos ŽIČKUTĖS-LINDŽIENĖS informacija

 

Ganytojo žodis

Tikroji meilė – tai ne emocijos ir ne keli centai, įdėti į elgetos ranką, bet angažavimas kovoti už teisingesnę ir geresnę visuomenę, geresnę Lietuvą; tai gebėjimas atleisti nuoskaudas ir kasdienis tarnavimas vieni kitiems toje vietoje, kur Dievas leidžia mums būti ir veikti.

 Arkivysk. S. Tamkevičiaus herbas+ Sigitas TAMKEVIČIUS

Iš homilijos minint CARITO 30-metį

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune