Nuotraukos – Militos Žičkutės-Lindžienės
Būti Bažnyčios balsu
Mieli Kauno arkivyskupijos dvasininkai, pašvęstojo gyvenimo atstovai, į Kristų tikintys pasauliečiai, brangūs svečiai ir rėmėjai.
Švenčiame Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmę ir prisimename angelo žodžius jo tėvui Zacharijui: „Daugelis džiaugsis jo gimimu“ (Lk 1, 14). Esame šiandien tarp tų, kurie džiaugiamės jo gimimu, nes žinome, jog jis yra Mesijo pirmtakas. Jam Dievas suteikė malonę būti balsu, šaukiančiu dykumoje ir ruošiančiu kelią Viešpaties atėjimui.
Turėdama tokį globėją, Kauno arkivyskupija turi tą pačią misiją: būti balsu, skelbiančiu Dievo užmojį, ir ruošti kelią ateinančiai Dievo karalystei. Šiandien norisi padėkoti visiems aktyviems Kauno arkivyskupijos tikintiesiems: tai jūsų tarnystės, pasiaukojimo, maldų ir aukų dėka Bažnyčia realizuoja savo pasiuntinybę.
Šv. Jono Krikštytojo tėvai – Elzbieta ir Zacharijas – buvo senyvo amžiaus ir negalėjo susilaukti vaikų. Sūnaus gimimas jiems – tai vienas iš daugelio paliudijimų, jog Dievui nėra negalimų dalykų. Apie tai Evangelija liudija: „Buvo Dievo siųstas žmogus, kurio vardas Jonas“ (Jn 1, 6). Jonas Krikštytojas – tai Dievo siųstas žmogus; graikiškame tekste sakoma, jog jis – Dievo apaštalas, turėjęs svarbią užduotį – paruošti tautą priimti Gelbėtoją.
Bažnyčia taip pat turi tą pačią užduotį. Juk Jėzus įžengė į dangų, bet pažadėjo grįžti, o Bažnyčios žmonės yra balsas, nors ir ne itin pasaulio mėgstamas, kviečiantis drąsiai sutikti ir priimti Jėzų į savo gyvenimą. Per Krikštą esame gavę pasiuntinybę ir taip pat esame Dievo siųsti žmonės. Popiežius Pranciškus, kalbėdamas šioje arkikatedroje bazilikoje 2018 m. rugsėjo 23 d., taip pasakė: „Jis mus siunčia į tai, kas atrodo neįmanoma. <...> Jis į mus sudėjo savo lūkesčius, o mes į Jį sudedame savo viltį.“
Kaip Jėzus yra Dievo Žodis, o Jonas yra balsas, taip ir šiandien Bažnyčiai reikia balso, skelbiančio Jėzų – Dievo žodį. Į balso tarnystę yra pakviesti visi pakrikštytieji, tačiau ypatingu būdu tame dalyvauja Šventimais sustiprinti vyskupai, kunigai bei diakonai.
Džiugu, kad šiandien į arkivyskupijos presbiterato – kunigijos chorą įsilies dar vienas jaunas balsas, per kurį veiks Žodis, Dievo Žodis – Kristus. Šis brolis po rimto svarstymo bus įšventintas kunigu, kad tarnautų Kristui Mokytojui, Kunigui ir Ganytojui (plg. Šventimų apeigyną).
Mielas Stasy, visiems skelbk Dievo žodį, kurį pats priėmei su džiaugsmu. ... Apmąstydamas Viešpaties įstatymą, žiūrėk, kad tuo, ką skaitysi, tikėtum; ką tikėsi, to mokytum; ko mokysi – pats vykdytum.
Kristaus vardu tu atliksi šventinimo pareigą. Tau patarnaujant, tikinčiųjų dvasinė auka, sujungta su Kristaus auka, bus atnašaujama kartu su jais apeigų metu tavo rankomis ant altoriaus nekruvinu būdu. Todėl žinok, ką darai, sek tuo, ką atlieki, o švęsdamas Viešpaties mirties ir prisikėlimo slėpinį, stenkis sunaikinti savyje visas ydas ir gyventi atnaujintu gyvenimu.
Stenkis tikinčiuosius sujungti į vieną šeimą, kad juos galėtum per Kristų Šventojoje Dvasioje nuvesti pas Dievą Tėvą. Visuomet priešais akis turėk pavyzdį Gerojo Ganytojo, kuris atėjo tarnauti, o ne kad jam tarnautų, kuris atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę (plg.Šventimų apeigyną).
Arkivyskupijos globėjas šv. Jonas Krikštytojas prarado galvą dėl tiesos liudijimo. Ir šiandien yra daug pasaulietiškų pagundų, kurių pavilioti daugelis pameta galvą.
Jei dėl ko nors ir pamesi galvą, tebus tai Kristus, Jo Evangelija ir Jo Bažnyčia.
O jus visus, brangūs broliai ir seserys, kviečiu melstis už naujai šventinamą kunigą, o ypač už naujus dvasinius pašaukimus į kunigystę ir vienuolystę. Maldos saitais sujungti, pasijuskime esantys viena šeima Kristaus Bažnyčioje. Amen.
