Liepos 23 d. atsisveikinome su Kauno arkikatedros bazilikos altaristu monsinjoru Vincentu Jalinsku (1925–1958–2019). Liepos 21 d. Kaune Viešpaties pasišauktas į amžinybę mons. Vincentas Jalinskas >> buvo pašarvotas arkikatedroje, kur beveik tris dešimtmečius iki paskutinių gyvenimo metų patarnavo žmonėms, o liepos 23-iąją palaidotas jos šventoriuje.
Daugelio pažįstamą ir gerbiamą dvasininką į amžinybę malda palydėjo gausus būrys ganytojų ir tikinčiųjų ne tik iš Kauno arkivyskupijos (mons. Vincentas yra tarnavęs ir Šiaulių bei Vilkaviškio vyskupijose).
Laidotuvių šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo Kauno arkivyskupai emeritai Sigitas Tamkevičius SJ ir Lionginas Virbalas SJ, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis ir daugiau kaip 50 kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų.
„Jo gyvenimas yra didžiulis liudijimas“, – apie mons. Vincentą ir beveik 62-ejus jo kunigystės metus sakė vysk. Algirdas Jurevičius, kreipdamasis į laidotuvių dalyvius – gausiai su monsinjoru atsisveikinti atvykusius brolius vyskupus, kunigus, taip pat gimines, visus tikinčiuosius, kviesdamas dėkoti Dievui už galimybę savo gyvenimo kelyje sutikti ir pažinti šį ištikimą Viešpaties vynuogyno darbininką.
Vėliau homilijoje vyskupas Algirdas atkreipė dėmesį į ne vieną liudijimą apie tai, kokią šviesą ir šilumą skleidė mons. Vincentas, buvęs ypač mėgstamas nuodėmklausys ir dažniausiai žmonių vadintas tiesiog Vinceliu. Daugeliui kauniečių buvo žinoma jo klausykla greta Švč. Mergelės Marijos altoriaus arkikatedroje – prie to paties altoriaus jaunystėje jisai melsdavosi su kunigystės troškimu.
„Tai bylojo jo artumą žmonėms“, – sakė vyskupas Algirdas apie ganytoją, kuriam tiktų popiežiaus Pranciškaus pasakytas kunigo apibūdinimas – „kvepėjo avimis“. Išgyvenusiam karo, pokario suirutes monsinjorui buvo tekusi sunki pareiga išnešti Švenčiausiąjį Sakramentą iš sovietų valdžios tuomet uždaromos Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Jam tada buvo labai skaudu, kad Dievas ujamas iš viešojo gyvenimo, ir labiausiai rūpėjo, kaip žmonių širdis patraukti prie Dievo. Tam mons. Vincentas naudojo ir savo gamtos pomėgį – Lietuvoje daug kas žinojo apie augmenijos ir gyvūnijos sodą Pajevonio klebonijoje, kur net klebono papūga pasitikdavo čia atkeliaujančius su šūksniu: „Dievas yra!ׅ“
Po šv. Mišių laidotuvių apeigoms vadovavo arkivyskupas Lionginas Virbalas. Atsisveikinimo žodį taręs Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila atkreipė dėmesį į apaštalo Pauliaus žodžius Korinto bendruomenei apie linksmą davėją – toks ir buvo mons. Vincentas, kuris visada surasdavo gerumo, vilties ir artimo meilės sutiktiems žmonėms, o savo tarnystės esme liudijo Dievo gailestingumą.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
