Kauno akademinės sielovados bendradarbiai liepos 15–19 d. aukštųjų mokyklų dėstytojams organizavo piligriminę-edukacinę kelionę į Lenkiją, kurioje siekta artimiau pažinti pal. Mykolą Giedraitį, kitus su lietuvių tauta susijusius švento gyvenimo asmenis ir iš jų semtis įkvėpimo bei pavyzdžio jėgos stiprinant krikščioniškojo ugdymo potencialą. Dvi dešimtis piligrimų šioje kelionėje lydėjo Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius ir kun. Andrius Končius. Dvasinės atgaivos stotelės vedė per Čenstakavos (Częstochowa), Vadovicų (Wadowice) ir Krokuvos (Kraków) piligrimų pamėgtas vietas.
Kelionės autobusu laiką skyrėme Rožinio maldai, dvasinio mokymo temoms ir istoriniam pasakojimui apie lankytinas vietas bei šventuosius, kurį parengė ir vedė vysk. Algirdas Jurevičius. Piligrimai, išsiruošę į kelionę, buvo supažindinti su dvasiniais globėjais, kurių relikvijas buvo ketinama aplankyti, pasikliauti jų globa bei užtarimu: šv. Kazimieru, šv. Faustina, šv. Jadvyga, šv. Jonu Pauliumi II, šv. Rapolu Kalinausku, pal. Mykolu Giedraičiu, Dievo tarnu Petru Skarga SJ. Taigi, kelionėje teko prisiminti lietuvių Krikštą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją bei įžymybes.
Pirmoji dvasinio susikaupimo vieta buvo skirta maldai prie malonėmis gausaus Čenstakavos Švč. M. Marijos Juodosios Madonos paveikslo. Vakare atvykę į šią šventovę, maldininkai dalyvavo maloningojo Dievo Motinos paveikslo uždarymo apeigose (Apel Jasnogórski). Tai įspūdinga ir įtraukianti vakaro malda už Tėvynę ir Bažnyčią, meldžiant Dievo Motinos užtarimo. Ši iškilminga tarnyba Jasna Goros (Jasna Góra) šventovėje atliekama kiekvieną dieną 21 val. nuo 1953 m. gruodžio 8 d. Šioje šventovėje šv. Jonas Paulius II meldė, kad visi, kurie čia kreipiasi į Mariją, kaip iš malonių šaltinio, gausiai pasisemtų stiprybės sunkiuose trečiojo tūkstantmečio keliuose.
Antroji piligrimystės diena buvo skirta susipažinti su gimtuoju šv. Jono Pauliaus II miestu – Vadovicais. Juose aplankėme šventojo popiežiaus namų muziejų, katedrą, kurioje jis buvo pakrikštytas ir kurioje melsdavosi. Visas popiežiaus gyvenimas įkvepia nebijoti, pasitikėti Dievu ir bendradarbiauti su Juo siekiant aukštesnių tikslų. Čia akademinių bendruomenių piligrimai gavo peno sielai, apmąstydami žymųjį užrašą, kurį būsimasis popiežius pro savo namų langą, būdamas vaikas, matė ant bažnyčios sienos saulės laikrodžio: „Laikas bėga, amžinybė laukia.“
Tądien daugelis pirmą kartą aplankė ir netoliese esančią basųjų karmelitų vienuolyno bažnyčią bei šalia jos pastatytą paminklą vilniečiui šventajam Rapolui Kalinauskui, kuris buvo vienuolyno Vadovicuose steigėjas ir vyresnysis. Laimingu sutapimu prie šio basųjų karmelitų šventojo relikvijų Dievo globos piligrimai meldėsi liepos 16-ąją, minint Karmelio kalno Švč. M. Marijos (Škaplierinės) šventę.
Kitos dvi piligrimystės dienos prabėgo Krokuvoje. Apsigyvenę Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno svečių namuose Lagievnikuose (Lagiewniki), turėjome galimybę kasdien melstis, adoruoti Viešpatį ir švęsti Mišias Krokuvos Dievo Gailestingumo šventovėje (Sanktuarium Bożego Miłosierdzia w Krakowie-Łagiewnikach).
Ypatingą bendrystę kūrė milžiniškoje bazilikoje ir Šv. Faustinos seserų vienuolyno koplyčioje vykusios šv. Mišios, kurių koncelebracijai vadovavo mūsų vyskupas Algirdas Jurevičius, taip pat įsimintinas brolių lenkų palankumas mums, lietuviams, ir jų pagarba Aušros Vartų Marijai.
Ten, Lagievnikų vienuolyno seserų kapinėse, iki beatifikacijos buvo palaidota šv. Faustina, o šalia yra įkurta įspūdinga šv. Jono Pauliaus II šventovė. Aplankę šį dvasinį centrą piligrimai turėjo palaimos pasimelsti prie daugelio šventųjų relikvijų ir prie šv. Jono Pauliaus II kraujo relikvijos, pamatyti sukruvintą popiežiaus sutaną, kurią dėvėjo pasikėsinimo į jį dieną.
Krokuvoje piligrimų laukė didžioji pažintis su pal. Mykolu Giedraičiu. Šv. Morkaus bažnyčioje, kur būdamas baltųjų augustinų broliuku pal. Mykolas zakristijono pareigas ėjo, šventėme Eucharistiją ir meldėmės prie palaimintojo sarkofago.
Viena iš ten tarnaujančių Karalienės Jadvygos ordino seserų – ses. Adelaidė labai jautriai pasakojo apie pal. Mykolo gyvenimą, ištikimybę nuo Kryžiaus jam kalbėjusiam Kristui ir tikinčiųjų, kurie prašė jo maldos, patarimo ir paguodos, išgydymo ir ypatingų malonių, meilę šiam Lietuvos sūnui.
Lankydami dar vieną sąsajas su Lietuva turinčią šventovę – Vavelio katedrą (Katedra Wawelska), mūsų piligrimai turėjo galimybę iš arti susipažinti su istoriškai ir dvasiškai turtinga mūsų krašto praeitimi – su Lietuvos krikščioninimui save pašventusia karaliene šv. Jadvyga, Jogaila ir jogailaičiais, šv. Kazimieru, Adomu Mickevičiumi ir kt. Prisilietėme ir prie Lenkijoje žinomiausio Žygimanto varpo, papuošto Lietuvos Vytimi ir Lenkijos ereliu, kuris nuo seno pranešdavo apie svarbiausius įvykius, o mūsų dienomis paskelbė apie Jono Pauliaus II mirtį ir Lenkijos prezidento bei vyriausybės žūtį prie Chatynės.
Vavelio katedros ir joje esančio karalių panteono reikšmingumą papildė LDK valdovų rezidencijos – Karališkųjų Vavelio rūmų (Zamek Królewski na Wawelu) didybė. Istorinėje-dvasinėje Vavelio įspūdžių perspektyvoje iškilo dvasinio grožio amžinumo ir kaupiamų turtų laikinumo kontrastas.
Šioje piligriminėje kelionėje patyrę šventųjų pavyzdžių vertę tikėjimo gyvenimui, akademinių bendruomenių piligrimai padėkos šv. Mišias šventė Krokuvos arkivyskupijos kurijos koplyčioje, kurioje viskas mena šv. Jono Pauliaus II ganytojiškąją misiją.
Grįždami į namus piligrimai dalijosi patirtais išgyvenimais ir atradimais. Ir tikrai nėra staigmena, bet malonus piligriminio lūkesčio patvirtinimas, jog dauguma dėkojo Dievui už malones, patirtas per pal. Mykolo Giedraičio nuolankumo ir kantrumo suvokimą, už šv. Jono Pauliaus II ištikimybės iki galo pavyzdį.
Kauno akademinės sielovados bendradarbiai labai tikisi, kad šventųjų užtarimu nelengvuose trečiojo tūkstantmečio keliuose Dievas laimins, stiprins ir gausins jų tarnystę ir misijos vaisius.
Vilija Karaliūnaitė
