Gruodžio 12 d. arkivyskupijos muziejuje susirinkusiems kauniečiams naujai nuskambėjo žinia apie įstabiąją pogrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidybos istoriją.
Vakare pristatyta nauja kilnojamoji paroda „Nenugalėtoji Kronika“, kurioje Kronikos slapstymo, platinimo bei jos leidėjų „medžiojimo“ istorijos perteiktos itin šiuolaikiškai, pasitelkiant modernias priemones – grafinės novelės stilių bei animuotus vaizdo klipus.
Toks sumanymas kilo iš noro pasaulyje žinomo, 17 metų Lietuvoje leisto pogrindinio leidinio istoriją perteikti jaunajai kartai, papasakoti geriausiai jai suprantama vaizdų kalba. Projektą įgyvendino menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė bei du jauni autoriai – dizaineriai ir vaizdo klipų kūrėjai Gabrielė ir Gasparas Aleksos.
Sutiktuvėse, be šiltai sutiktų projekto autorių, dalyvavo, mielai dalijosi autentiškais prisiminimais ir pats Kronikos sumanytojas bei redaktorius kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, taip pat muziejaus direktorius Darius Žukauskas, muziejininkė ir žurnalistė Irena Petraitienė, renginį moderavo Vilius Kaminskas.
„Apie Kroniką galėčiau pasakoti daug, ilgai ir nuobodžiai“, – sakė kardinolas Sigitas Tamkevičius, tačiau taip neatsitiko: jo pasakojimas buvo gyvas, sužėrėjęs naujomis detalėmis, ganytojui būdingu giedru žvilgsniu ir humoru. Kaip ir vėliau parodyti filmukai, tai kai kur priminė vaizdo trilerį, kita vertus, neleido ir pamiršti, jog tai buvo nuolat laisve rizikavusių, realiai persekiotų, baugintų, o vėliau ir kalintų žmonių istorijos.
„Nebuvome ėję jokių konspiracijos mokslų, tad niekaip kitaip, kaip stebuklu, Kronikos leidybos negalėčiau pavadinti“, – sakė kardinolas apie pogrindinę veiklą, kai teko vadovautis savo galva prisilaikant atsargumo. Pats gyvenimas padėjo rastis Kronikai. Trys lageriu už vaikų katechizavimą nubausti kunigai ir kiti tikėjimo persekiojimo faktai brandino mintį (kilusią neoficialiuose 15-os Vilkaviškio kunigų susirinkimuose), kaip rinkti ir apie tai pranešti į Vakarus, kad Bažnyčiai būtų gauta daugiau laisvės.
Pasak ganytojo, tada buvę trys pasirinkimai: tapti KGB kolaborantu (ir gauti geras tarnavimo vietas), tyliai eiti kunigo pareigas arba šiek tiek praplėsti tarnystės ribas. „Buvau jaunas, nebijojau lagerio, reikėjo kažkam imtis“, – sakė kardinolas Sigitas, gražiai atsiliepdamas ir apie savo pagalbininkus. kurių rado ne tik tarp kunigų, bet ir tarp seselių vienuolių, pasauliečių.
Pasidalytuose prisiminimuose Kronikos istorija atgijo nuo pat pirmojo parengto numerio, kurio palaiminti keliauta pas Nemunėlio Radviliškyje tuomet ištremtą vyskupą, vėliau kardinolą Vincentą Sladkevičių, buvusį tarsi Kronikos krikštatėviu (davusiu jai ir pavadinimą).
„Tai buvo dvigubos Velykos!“ – pirmuosius Kronikos žingsnius atsiminė kardinolas Sigitas, kai Lietuvoje 1972 m. pavasarį pasklido 100 pirmojo numerio egzempliorių. Juos Kaune, Kalniečių gatvėje, savo namuose, „Era“ padaugino religinę literatūrą tuomet platinęs Petras Plumpa.
Lietuvoje iš pradžių sunkiau sekėsi rinkti medžiagą, tačiau po 2 metų ji plaukte plaukdavusi. Džiugiausia buvo, kad vėliau per Maskvos disidentus, pasiekdavusius čia akredituotus užsienio žurnalistus, per kitus išdrįsusius šį „suvenyrą“ iš Lietuvos gabenti žmones Kronika pradėjo pasiekti ir Vakarus. Dievas laimino – per metus ten nukeliaudavo 4–5 numeriai.
Ne taip lengvai KGB sekėsi ją „sugaudyti“ – kai per vieną dieną Lietuvoje buvo atlikta 50 kartų, Kronikos nesurado. Tačiau, pasak buvusio redaktoriaus, per visus leidimo metus Kronika nuolat buvo KGB akiratyje. Po 10 metų tapo akivaizdu, jog laukia ir areštai (ypač kai buvo areštuotas kun. Alfonsas Svarinskas).
Vėliau kilnojamąją parodą „Nenugalėtoji Kronika“ pristačiusi Rimantė Tamoliūnienė sakė, jog trys sukurti vaizdo pasakojimai – apie kard. Sigitą Tamkevičių, Petrą Plumpą ir ses. Nijolę Sadūnaitę – tai edukacinis projektas, skirtas moksleiviams, jaunimui, kad greitai, gyvai ir aktualiai jiems pristatytume Kronikos istoriją. Menotyrininkė pasidžiaugė, kad buvusi pakrikštyta vieno iš Kronikos bendražygių kun. Juozo Zdebskio. Rimantė Tamoliūnienė įgyvendina jau antrą panašaus pobūdžio projektą – 2017 m. pabaigoje sutikome pirmąjį „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“.
„Tai gilūs ir svarbūs istorijos dalykai, kuriuos turi žinoti mūsų vaikai“, – sakė jaunasis kūrėjas Gasparas Aleksa, trumpai pasidalijęs apie kūrybinį procesą, kurio puikų rezultatą – patrauklius akiai, įtraukiančius ekspresyvius vaizdo pasakojimus netrukus ir pamatė šio renginio dalyviai.
Nuo šiol Kauno arkivyskupijos muziejuje jau veikianti ekspozicija – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ – pasipildė šia kilnojamąja paroda „Nenugalėtoji Kronika“, su kuria ateityje numatoma keliauti ir arčiau prie jaunimo, į mokyklas.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
