Brangūs broliai ir seserys,
didis džiaugsmas užtvindė žemę, kuomet prie Betliejaus Kūdikio prakartėlės susirinkusi gausi dangaus kareivija garbino Dievą ir skelbė ramybę žmonėms. Kristaus gimimo įvykis sujungė dangų ir žemę, nes ir pats Kūdikis yra ir Dievas, ir žmogus.
Kristaus Gimimo šventės próga sveikiname visus Kauno arkivyskupijos žmones: dvasininkus, pašvęstojo gyvenimo brolius bei seseris ir pasauliečius. Visi esame Dievo mylimi vaikai, nesiliaujantys stebėtis Įsikūnijimo slėpiniu. Popiežius Pranciškus savo gėrėjimąsi Kalėdų įvykiu ir jo vaizdavimą amžių būvyje taip išreiškė: „Įstabus prakartėlės ženklas, toks brangus krikščionių tautai, visada kelia nuostabą ir susižavėjimą. Vaizduoti Jėzaus gimimo įvykį reiškia paprastai ir džiaugsmingai skelbti Dievo Sūnaus įsikūnijimo slėpinį. Prakartėlė yra tarsi gyva Evangelija, kylanti iš Šventojo Rašto puslapių. Kai kontempliuojame Viešpaties gimimo sceną, esame kviečiami dvasiškai leistis į kelionę patrauktì nuolankumo To, kuris tapo žmogumi, kad pasitiktų kiekvieną žmogų. Suvokiame, jog Jis taip stipriai mus mylėdamas vienijasi su mumis, idant mes galėtume vienytis su Juo“ (iš apaštališkojo laiško Admirabile signum, 1). Popiežiaus pakviesti į Kristaus gimimo kontempliaciją pradžioje ženkime tris žingsnius.
Pirmasis žingsnis – regėti Dievą! Tai reiškia visose gyvenimo situacijose matyti galutinį ir mūsų suvokimą pranokstantį tikslą. Juk Marija ir Juozapas priėmė dieviškąjį Kūdikį kaip ilgai lauktą Gelbėtoją, o laikini kelionės į Betliejų sunkumai ir apsistojimas oloje įrengtame tvarte nenùstelbė įstabių Dievo darbų. Išmokime ir mes virš visko matyti Jo valią, nes galutinis mūsų pašaukimas, kuris prasideda jau čia, žemėje, – regėti Dievą.
Antrasis žingsnis skamba labai įprastai – matyti žmogų! Prisiimdamas žmogiškąją prigimtį, Dievas išaukštino žmogiškumą ir pakylėjo net iki dieviškumo lygmens. Skelbdamas Evangeliją Kristus parodė, jog meilė žmogui yra neatskiriama nuo meilės Dievui. Kaip Viešpats atsigręžė į žūstančią žmoniją, taip ir mes pamatykime šalia esantį žmogų, kuriam esame reikalingi. Juk ilgimės gerovės visuomenės, kurioje nebūtų kenčiančiųjų ir atstumtųjų, patiriančiųjų tiek materialinį, tiek ir dvasinį skurdą. Žmonijos gerovė prasideda nuo Betliejaus prakartėlės, nuo bendravimo su Dievu ir meilės artimui.
Trečiasis žingsnis – gerbti kūriniją! Dėl beatodairiškos žmogaus ūkinės veiklos ir gamtos išteklių švaistymo iškilo pavojus Dievo kūrinijai, įskaitant ir patį žmogų. Bažnyčia visus kviečia į ekologinį atsivertimą, ragindama naujai apmąstyti mūsų santykį su kūrinija, kurią gavome kaip Dievo dovaną, kaip žmonijai skirtą ir patikėtą palikimą. Kai gimusiam Jėzui buvo uždaros žmonių širdys, jam tarnavo kūrinija: priglaudė ola, šildė gyvulėliai.
Kviesdama pasaulį globaliai spręsti ekologines problemas, Bažnyčia galvoja apie ateinančias kartas, apie vaikus. Būtent jie ir moko mus Kalėdų gelmės. Tai patyriau neseniai kalbėdamas ikimokyklinio amžiaus vaikams apie Kalėdàs. Pasakojau, jog be Jėzaus gimimo nebūtų nei Kalėdų, nei eglutės, nei dovanų... Vienas mažylis spontaniškai šūktelėjo: „Kaip gerai, kad Jėzus gimė!“ Kiti vaikai linksėdami pritarė.
Iš vaiko lūpų nuskambėjusi giliausia tiesa meta iššūkį intelektualiniams suaugusiųjų svarstymams apie Įsikūnijimo slėpinį. O jis labai paprastas: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas“ (Lk 2, 11). Išganymas yra kur kas daugiau ir siekia daug toliau bei plačiau, nei mes gebame įsivaizduoti. Artinkimės prie šio slėpinio ãtvira širdimi, trokšdami pajusti Dievo norą dalytis mūsų žmogiškumu ir gyvenimu, nes „Jėzuje Tėvas dovanojo mums brolį, ateinantį mūsų ieškoti, kai esame paklydę ir neberandame krypties; dovanojo ištikimą bičiulį, kuris visada arti prie mūsų; dovanojo savo Sūnų, kuris mums atleidžia ir pakelia mus iš nuodėmės“ (Admirabile signum, 3). Kaip gerai, kad Jėzus gimė!
Jėzaus Gimimo šventės ir artėjančių Naujųjų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus metų próga Jus sveikina Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius ir arkivyskupaĩ emeritai – kardinolas Sigitas Tamkevičius ir Lionginas Virbalas.
Kaunas, 2019 m. Šv. Kalėdos
