Nuotraukos – KAIT ir kun. N. Pipiro (penkta)
„Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė tepaskatina mus liudyti Kristų, būti ištikimiems Evangelijai“, – sakė arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius sausio 4 d. vakarą šv. Mišiose Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Šioje gimtojoje Elenos Spirgevičiūtės parapijoje buvo paminėtos 76-osios jos kankinystės metinės ir melsta paskelbimo palaimintąja.
Šeštadienio vakarą malda prasidėjo Švč. Sakramento adoracija. Jos metu buvo skaitomos ištraukos iš Elenos dienoraščio. Vėliau šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylos vicepostulatoriai kun. Nerijus Pipiras ir kun. Robertas Urbonavičius, parapijos kunigai Remigijus Kuprys ir Juozas Indriūnas.
Homiliją sakęs prieš du dešimtmečius beatifikacijos bylą pradėjęs kardinolas S. Tamkevičius SJ pažymėjo, kad Elena Spirgevičiūtė mums yra labai artima. Pažinusi savo laikmetį, jo iššūkius, ji veržėsi į dvasinio gyvenimo aukštumas. Iš to meto karo bei okupacijos sumaišties dienų išlikęs Elenos Spirgevičiūtės dienoraštis atskleidžia jaunos kaunietės dvasinį kilnumą – į visa ji mokėjo žvelgti Evangelijos šviesoje.
„Tik laiko klausimas, kada Elena Spirgevičiūtė bus paskelbta palaimintąja. Turėsime lietuvaitę kankinę už jaunuolės skaistumą, jos pavyzdys primins, kad žmogaus gyvenime svarbiausios vertybė yra kilnus sąmoningas tikėjimas bei aukšta moralė. Už šias vertybes galima paaukoti ir gyvybę“, – sakė kardinolas Sigitas savo homilijoje.
Pasibaigus šv. Mišioms Šv. Antano Paduviečio parapijos namuose vyko Elenai Spirgevičiūtei atminti skirtas liudijimų vakaras. Jo pradžioje vysk. A. Jurevičius atkreipė dėmesį į nesiliaujančius krikščionių persekiojimus (vien 2019 metais pasaulyje nužudyti 29 misionieriai, didesnė dalis jų pasauliečiai) ir į popiežiaus Pranciškaus paraginimą Lietuvai prisiminti savo kankinius. Trumpai apžvelgė E. Spirgevičiūtės beatifikacijos bylos eigą. Dedama pastangų surasti E. Spirgevičiūtės dienoraščio originalą. Šis dienoraštis padeda pažinti sielos kilnumą ir motyvus, kurie paskatino ją gyvenimo aukai – kankinystei už tikėjimą. Kitas tikslas – mintis perlaidoti Eleną Spirgevičiūtę prie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Nors ir dabar žmonės atsimena, eina prie jos kapo, meldžiasi, patiria užtarimą, tai dar labiau pagyvintų atmintį, kurią visaip ilgus dešimtmečius stengėsi išdildyti sovietmečio režimas.
„Po įvykdyto nusikaltimo praėjus keleriems vienas iš nusikaltėlių Alfonsas Čeponis buvo skelbiamas Sovietų Sąjungos didvyriu (vėliau šis vardas iš jo buvo atimtas)“, – atkreipė dėmesį kun. Nerijus Pipiras.
Renginyje dalyvavusi Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotoja Edita Škirkaitė, rengusi Elenai Spirgevičiūtei skirtą virtualią parodą, trumpai pristatė šiame archyve saugomos Elenos Spirgevičienės (Elenutės motinos) bylos medžiagą, papasakojo, kaip buvo rengiama šios Dievo tarnaitės atminimui skirta virtuali paroda.
Edita Škirkaitė savo pranešime parodė visą sovietinio „teisingumo“ melą, atsiskleidžiantį 1959–1960 m. tyrime E. Spirgevičiūtės ir jos tetos Stasės Žukaitės žudikams nustatyti. Iš pradžių nusikaltime dalyvavę asmenys – sovietiniai partizanai – jame įvardijami kaip drąsūs, įvykdę eilę svarbių užduočių, tačiau „padarę ir klaidų“. Ieškota teisinančių bei melagingų faktų, pavyzdžiui, kad nužudymo metu Čeponis „jokių aktyvių veiksmų nevykdė, elgėsi mandagiai“. Kiek vėliau jau teigiama, kad artimųjų pareiškimas dėl A. Čeponio dalyvavimo Spirgevičiūtės ir Žukaitės nužudyme yra šmeižikiškas ir netgi parengtas savanaudiškais tikslais. Ginama sovietinių partizanų „garbė“ galiausiai teigiant, kad duomenų, liudijančių, jog Spirgevičiūtę ir Žukaitę nužudė sovietiniai partizanai, patikrinimo metu negauta.
Ypatingojo archyvo specialistė minėjo, jog dingęs dienoraštis, kurį dar tikimasi rasti, galėjęs būti daiktinis įkaltis kunigo Prano Račiūno MIC (rengusio ir platinusio jo kopijas) baudžiamojoje byloje. Įdomu, jog dienoraščio klausimas, išplėtojus ryšius su E. Spirgevičiūtės artimaisiais, Kauno kurija, „Saulės“ gimnazija, Lietuvos skautais, išaugo į Ypatingojo archyvo parengtą virtualią parodą „Aš mirsiu, o jūs – gyvensite. Elena Spirgevičiūtė“, kuri 2018 m. gruodį Eleną Spirgevičiūtę pristatė plačiajai visuomenei.
Teisininkas, kino kritikas Ramūnas Aušrotas pasidalijo keliomis svarbiomis mintimis apie tai, ką Elena Spirgevičiūtė reiškia šiandieniam žmogui. Jis kalbėjo apie troškimą Elenos gyvenimą papasakoti kino kalba, svarstant, kas motyvavo jos apsisprendimus, kas vyko tą šėtonišką naktį Spirgevičių namuose, kaip klostėsi kitų su šia istorija susijusių žmonių istorijos. Pasaulietis, šeimos tėvas sakė, jog jį labiausiai imponuoja Elenos idealizmas, stipriai išreikštas mergeliškumas, nesuteptumas. Šių dalykų jauna mergina sėmėsi iš dvasinės, religinės patirties, ir tai padėjo jai nesuklysti, kai reikėjo daryti lemtingus pasirinkimus.
Vakaras baigtas giesme Švč. Mergelei Marijai. Pasibaigus oficialiai renginio daliai, dar ilgai bendrauta prie arbatos puodelio.
Kviečiama melstis sėkmingos beatifikacijos bylų baigties ir Dievo tarnaičių Adelės Dirsytės ir Elenos Spirgevičiūtės paskelbimo palaimintosiomis. Apie jų užtarimu patiriamas malones paliudyti tel. (37) 40 90 26, el. p. kurija@kaunoarkivyskupija.lt
Kun. Nerijus PIPIRAS ir Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
