Vasario 2-osios sekmadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje Kristaus Paaukojimą (Grabnyčias) drauge šventė Kauno arkivyskupijoje tarnaujančių vienuolinių bendruomenių nariai.
„Melskimės už seseris ir brolius vienuolius“, – kvietė apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, liturgijos pradžioje paminėdamas tuos žmones, kuriuos Dvasia patraukė tarnauti Dievui ypatingu pasiaukojimu, laikantis skaistumo, neturto ir klusnumo įžadų. Vyskupas ragino ir visus prašyti pagalbos, kad mokėtume aukotis dėl kito gerovės, taip pat melstis už tėvus, kad jie Marijos ir Juozapo pavyzdžiu vestų savo vaikus prie Dievo.
Šv. Mišias koncelebravo tėvas jėzuitas Kazimieras Ambrasas, pranciškonas kun. Saulius Paulius Bytautas, tėvas redemptoristas Peteris Hertelis, patarnavo diakonai Darius Chmieliauskas ir Vidas Labanauskas OCD. Giedojo arkikatedros choras (jo vadovai Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė ir Mindaugas Šikšnius).
Arkikatedra liturgijos pradžioje nušvito pašventintų žvakių šviesa. Džiaugsmą eiti ir sutikti Kristų-pasaulio šviesą, kaip ją sutiko Jeruzalės šventykloje du senieji pranašai Simeonas ir Ona, bendruomenė išreiškė procesija su žvakėmis, kurią drauge ėjo seserys ir broliai vienuoliai.
Homiliją pasakęs vyskupas A. Jurevičius, primindamas apie anuomet šventykloje įvykusį Dievo ir pasaulio susitikimą, kalbėjo apie šiandieną – ar einame pasitikti Dievo, kuris visada eina sutikti žmogaus. Psalmėje minimi senovės miestų vaizdiniai – platieji vartai, senovinės durys, ir tai skatina pamąstyti, kad Dievui ir žmogaus širdyje kartais būna statomos didžiausios, sunkiai įveikiamos sienos.
Ganytojas atkreipė dėmesį, kas buvo tie žmonės, kurie atpažino Dievą. Simeonas – teisus ir dievobaimingas vyras. Ona nesitraukdavo iš šventyklos ištikimai tarnaudama per dienas ir naktis. Juose šv. Jonas Paulius II atpažino pašvęstąjį gyvenimą ir nuo 1997 metų pakvietė Bažnyčią per Kristaus Paaukojimo šventę minėti ir Pašvęstojo gyvenimo dieną. Pašvęstieji vyrai ir moterys stengiasi gyventi Jėzaus pavyzdžiu, kuris buvo skaistus, neturtingas ir klusnus.
„Kristaus šviesa išsklaido nuodėmės, netikrumo ir baimės tamsą. Esame Dievo tauta, kuri su uždegtais tikėjimo, vilties ir meilės žibintais laukiame sugrįžtančio Kristaus, gyvename viltimi ir budime, taip pat ir dėl kitų, kad Viešpats įeitų ir nušviestų visų gyvenimą“, – sakė homiliją užbaigdamas vyskupas A. Jurevičius.
Atnašų procesijoje duoną ir vyną švenčiančios bendruomenės vardu nešusios seserys vienuolės atnešė ir savo auką – įsipareigojimą visus metus asmeniškai melstis už konkrečius arkivyskupijos dvasininkus.
Užbaigiant liturgiją vyskupas Algirdas padėkojo pašvęstiesiems už jų tarnystę ir pakvietė tęsti šventės agapėje.