Sekmadienio Eucharistijoje – padėka Dievui ir „Ilgiausių metų“ vyskupui Algirdui Jurevičiui (2020 06 21)
Paskelbta: 2020-06-21 17:24:37

Nuotraukos – Silvijos Knezekytės

Birželio 21-osios sekmadienio Eucharistijai Kauno arkikatedroje bazilikoje paskutinį kartą kaip apaštalinis administratorius vadovavo vyskupas Algirdas Jurevičius, kuris birželio 29 d. iškilme Telšių katedroje popiežiaus Pranciškaus skyrimu pradės ordinaro tarnystę Telšių vyskupijoje.

Šia proga Kauno arkikatedroje, užbaigdamas Eucharistiją už Kauno arkivyskupiją, ganytojas paskelbė ir padėkos laišką, skirtą arkivyskupijos dvasininkams, pašvęstojo gyvenimo bendruomenėms, savo artimiausiems sielovados bendradarbiams pasauliečiams ir visiems arkivyskupijos tikintiesiems (jį skelbiame čia >>), kuriame padėkojo už krikščioniškojo tikėjimo puoselėjimą ir bendruomeniškumą, paragino melstis už naujojo Kauno ganytojo tarnystę bei palinkėjo atvirumo Dievo Dvasiai bei Jos atneštoms permainoms.

Kauno arkikatedroje atsisveikinti su vyskupu Algirdu atvyko ir Eucharistiją koncelebravo būrys dvasininkų – dekanų ir kunigų. Vyskupas Algirdas Jurevičius su dėkingumu jos pradžioje prisiminė žmonių bendrystę, jų maldas, palaikymą ir gerą žodį, kuriuos patyrė per visą vadovavimo arkivyskupijai laiką, taip pat ir tada, kai šis laikas buvo paženklintas ir neeilinių, galbūt kartą per šimtmečius ištinkančių iššūkių kilus pandemijos grėsmei.

Diakonui Dariui Chmieliauskui paskelbus Evangeliją pagal Matą (Mt 10, 26–33), vėliau savo homilijoje vyskupas Algirdas atkreipė klausytojų dėmesį į sekmadienio Dievo žodį, pavadindamas jį paguodos žodžiu, kuris byloja mums, jog Dievas visada arti, skubantis išgelbėti, išvaduoti. Daugelis krikščionių norėtų, kad Dievas duotų  sveikatos, pasisekimo profesijoje, ilgą ir laimingą gyvenimą, tačiau, pasak ganytojo, tikėjimas negali tapti priemone tokiai mūsų gerovei užtikrinti.

Pasaulio mastais esame nežymūs ir maži, tačiau esame Dievo vaikai ir Kristaus drąsinami nebijoti. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog Bažnyčios narius veikti pasaulyje visų pirmiausia motyvuoja meilė. Visų pašaukimų esmė yra meilė, o Dievo meilė yra už vis karštesnė ir viršesnė. „Kelkit galvas aukštyn, nuolankieji, pradžiukit! Teatgis širdys tų, kurie Dievo ieško“, – 68 psalmės eilute užbaigė vyskupas Algirdas savo homiliją.

Už vyskupo Algirdo tarnystę Telšių vyskupijoje melstasi visuotiniuose maldavimuose, kuriuose užtarta ir visa Bažnyčia bei jos ganytojai, kad nepristigtų drąsos skelbdami bendrumą, susitaikymą, gailestingumą.

Užbaigiant Eucharistiją, už tarnystės pavyzdį ir kunigus lydėjusią tėvišką meilę visų arkivyskupijos kunigų vardu padėkos žodį tarė Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius. Arkikatedros bendruomenės vardu nuoširdžiai padėkojo administratorius kun. Evaldas Vitulskis.

Šiuos sveikinimus palydėjo arkikatedroje susirinkusiųjų plojimai – ne vienas arkikatedros lankytojas jautė dėkingumą už čia girdėtas sekmadienio homilijas, kurios skatindavo tikėjimo drąsą; jose įsimintinais, netikėtais pavyzdžiais mokyta, kaip svarbu nepaliauti Dievui dėkoti, tikėti Jo artumu kasdien ir amžinojo išgelbėjimo žinia.

Kasmet artėjant Šv. Jono Krikštytojo Gimimui, skelbiami apdovanojimai Dievo Motinos medaliu už krikščioniško gyvenimo liudijimą, tad arkikatedroje tą sekmadienį buvo įteiktas apdovanojimas Kauno kunigų seminarijos ūkinės dalies bendradarbiui Algirdui Račkauskui už ilgametę tarnystę Bažnyčioje.

Vyskupo Algirdo padėką visiems palydėjo arkikatedros choristų dovana – sugiedotas „Ilgiausių metų“, kuris galingai nuskambėjo arkikatedros šventovėje, kur jau po kelių dienų, birželio 24-ąją, vyskupo soste, praėjus ilgiau kaip metams, bus sulaukta naujojo arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo (informacija, kaip sutiksime arkikatedroje, žr. čia >>)

Po šv. Mišių džiugi bendrystė ir jau sykiu atsisveikinimas vyskupo Algirdo kvietimu tęsėsi arkivyskupijos kurijoje.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Dievas, kviečiantis dosniai atsiduoti ir viską jam atiduoti, teikia mums jėgų ir šviesos, kurių reikia norint žengti į priekį. Gyvybės Dievas, kuris mus taip myli, visada lieka šio pasaulio širdyje. Jis mūsų neapleidžia, nepalieka vienų, nes galutinai susijungė su mūsų žeme, o jo meilė visada mums padeda surasti naujų kelių. Tegu Jis bus pagarbintas!

Iš popiežiaus enciklikos LAUDATO SI’ (245)

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune