Misijų sekmadienį, spalio 18-ąją, katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ Kaune surengė rudeninę Atsinaujinimo dieną, kurios temą – Meilės džiaugsmas – įkvėpė popiežiaus Pranciškaus to paties pavadinimo apaštališkasis paraginimas „Amoris laetitia“. Po ketverių šios enciklikos pasirodymo metų (išleista 2016 m.) ji tebetraukia dėmesį, ypač ieškančiųjų, kaip savo ar kitų šeimose geriau ir džiaugsmingiau įgyvendinti šeimos pašaukimą įsiklausant į Šventojo Tėvo paraginimus.
Tradiciškai dvi Atsinaujinimo dienos konferencijos aptarė du šeimoms, šeimų sielovadininkams, tėvams labai praktiškus klausimus – kaip šeimos gali dalytis ir evangelizuoti vienos kitas ir kaip šeimoje perduoti tikėjimą vaikams. Šiomis temomis kalbėjo šeimų tėvai – Ramūnas Aušrotas, kuris, be to, yra aktyvus Šionštato šeimų judėjimo Lietuvoje bendradarbis, bei dr. Vincentas Vobolevičius, ISM dėstytojas bei Laisvos visuomenės instituto bendradarbis.
Stiprinti dvasią ir kūną
Atsinaujinimo diena vyko laikantis būtinų šiuo metu saugumo reikalavimų, tačiau ir pro apsaugines veido kaukes veržėsi šlovinimo džiaugsmas. „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės vadovai Rūta ir Antanas Šalaševičiai ragino giedoti, melstis, stiprinti savo dvasią, o per tai – ir kūną, nes turime atsilaikyti prieš viruso siautėjimą. „Būsime gyvi, jei iš tikrųjų įsikibsime į Viešpaties Žodį“, – kalbėjo jie, primindami apie Jėzaus jau nugalėtą mirtį savo kančia ir mirtimi dėl mūsų ir Jo duodamą gyvybės ir gyvenimo pergalę.
Kad gyvename gresiančios pandemijos metu, priminė ir charizminės maldos intencijos, tarp kurių buvo ir sergančiųjų bei medikų užtarimas, kad jie šiuo nelengvu metu neapleistų savo pareigų žmonių atžvilgiu, be to, kad visi padėtume vieni kitiems būdami žmoniškesni.
Likusieji savo namuose irgi turėjo galimybę dalyvauti šioje Atsinaujinimo dienoje, nes vyko jos tiesioginė transliacija (konferencijų įrašų galima klausytis Katalikų medijų centro jutubo kanale >>).
Šeima – gyvas liudijimas pasauliui
Pirmojoje konferencijoje Ramūnas Aušrotas pristatė Šionštato šeimų judėjimą bei J. Kentenicho šeimų pedagogiką ir akademiją, kurią Lietuvoje per dešimt metų jau baigė penki kursai šeimų. Judėjimo tikslas nėra tiesiogiai rengti šeimų sielovados bendradarbius – tolesnis ir svarbesnis tikslas yra tai, kad šeimos būtų gyvas Dievo liudijimas pasauliui. Šis judėjimas palydi šeimas, jos čia vienos kitai perduoda, kaip neretai priešiškai nusiteikusioje visuomenėje išlikti krikščionimis. Pasak Ramūno, tai ne tik prieglobstis šeimoms nuo pasaulio vėjų, bet ir dvasinio augimo vieta. Čia atsiskleidžia šeimų dovanos, unikalumas, kuriais pasidalijama tarpusavyje.
Ramūno Aušroto mintimi, šeima visai visuomenei gali praktiškai parodyti, jog įmanu autentiškai gyventi krikščioniškomis vertybėmis, moko, kaip ieškoti Dievo karalystės neprisirišant prie laikinųjų dalykų, padeda suprasti, kaip pasauliečiai gali tapti šventi per santuokos pašaukimą ir šeimos gyvenimą. Pirmiausia per šeimą, bet ne instituciškai, R. Aušroto teigimu, į visuomenę galima sugrąžinti tikrąsias vertybes.
Kad vaikai matytų džiaugsmingą tėvų tikėjimą
Antrojoje konferencijoje Vincentas Vobolevičius atkreipė dėmesį, jog tikėjimas šeimoje yra ta iš Dievo ateinanti šviesa, kuri nušviečia ir patį neįspūdingiausią vaizdą. Šviesos ir šilumos jausmą dovanoja tikėjimas, kad Dievo meilė yra tave apglėbianti, kad su Juo gyvename prasmingesnį gyvenimą. Pasak Vincento, tikėjimas šeimoje yra labai svarbus vyro ir žmonos bendrystės saitas, tačiau kaip perteikti šią Dievo šviesą – gyvą tikėjimą vaikams kaip dangiškojo Tėvo artumą, o ne „skiepą“ nuo visų bėdų, „teisingo“ gyvenimo galimybę?
Tėvai buvo drąsinami mintimi, jog jaunimas, kartais emociškai atmetantis jam nesuprantamą tuo metu tikėjimą, tikrai atras jį ateityje, jei bus išgyvenęs artumą su tėvais, bus matęs pavyzdį, gyvą, džiaugsmingą tikėjimą, maldą, ypač kantrumą ugdant jį. Bendraujant su vaikais apie tikėjimą, pasak pranešėjo, nereikia griežtumo, svarbu tikėjimą parodyti kaip ypatingą, džiaugsmingą dalyką. Tėvai turi būti kantrūs, mokėti su meile išlaukti vaikų brandos.
Dr. V. Vobolevičius pasidalijo apie pradedamą mokslinį tyrimą (kartu su VDU mokslininkais), kokie faktoriai lemia tikėjimo perdavimą jaunajai kartai, ir pakvietė tėvus jame dalyvauti per numatomas apklausas. Pranešėjas, be kita, atkreipė dėmesį į dvi šių laikų „istorijas“, tai yra kritinis mąstymas ir tolerancija, kurie svarbūs, tačiau be tikėjimo pamatų tampa melagingi.
Pareigos Dievui ir artimui
Atsinaujinimo dienos kulminacija buvo sekmadienio šv. Mišios, kurioms vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo kunigai Kęstutis Rugevičius ir Nerijus Pipiras.
Kardinolas padėkojo „Gyviesiems akmenims“ už šią Atsinaujinimo dieną, o savo homilijoje (plg. Evangeliją pagal Matą 22, 15–21) paragino pamąstyti apie pareigas Dievui ir ciesoriui (pasaulietinei valdžiai).
Pasak kardinolo, būdami Dievo kūriniai, mes visiškai priklausome savo Kūrėjui, tad mūsų pareiga palaikyti su Dievu vaiko ir tėvo santykį: mylėti, klausyti ir visiškai pasitikėti. Tačiau pareiga Dievui – tai ir pareiga artimui. Gyvendami žmonių bendruomenėje turime mąstyti ir apie kitus žmones, juos gerbti ir jiems pasitarnauti. Tarnavimas bendrajam gėriui gali būti ir sąžiningai mokami mokesčiai, ir atsakingas dalyvavimas sprendžiant visai visuomenei svarbius klausimus.
Kita Atsinaujinimo diena planuojama kitų metų sausio 31-ąją.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
