Ketvirtąjį lapkričio trečiadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje (arba prie ekranų per tiesioginę transliaciją arkivyskupijos jutubo kanalu) vakaro Eucharistijoje dalyvavo tikybos mokytojai bei katechetai. Tai mūsų jaunimo tikėjimo ugdytojai, kurie Dievo žodį sėja dirbdami katalikiškose ir valstybinėse ugdymo įstaigose ar darbuodamiesi parapijose, kur vaikus ir jaunimą rengia įkrikščioninimo sakramentams. Susirinkti į Eucharistiją pakvietė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kuris ankstesniais lapkričio trečiadieniais jau meldėsi drauge su jaunimu, karitiečiais, šeimomis.
Eucharistiją koncelebravo kunigas Artūras Kazlauskas, Evangeliją skelbė ir patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas. Mokytojai įsitraukė į liturgiją giedodami, skaitydami skaitinius, buvo parengę ir bendruomeninius maldavimus, kuriais užtarė ir savo mokinius, taip pat kolegas, jau iškeliavusius į amžinybę.
Šįkart viltimi bei padrąsinimu su mokytojais ir katechetais pasidalijęs arkivyskupas Kęstutis atkreipė dėmesį į Dievo žodį, tądien kalbėjusį apie Jėzaus perspėjimą dėl persekiojimų, ištiksiančių jo sekėjus (plg. Lk 21, 12–19). Ką Jėzus atnešė į žemę, kad Jo žinia sulaukia prieštaringos reakcijos?
„Jėzus atnešė į žemę Dievą – tai buvo Jo misija atnešti tai, ko ilgisi žmonija“, – sakė arkivyskupas, kalbėdamas apie Jėzaus mokymą, teikiantį žmogui gyvenimui prasmę, raginantį pripažinti Dievą autoritetu. Jėzaus mokymas labai skyrėsi nuo kitų to metų mokytojų. Daugelio žmonių širdys užsidegdavo, jie sekdavo Jėzumi, klausydavo, ką Jis kalba. Tačiau kai kurių žmonių neapleisdavo abejonės: o gal tai tik svajonės, gal nusistovėjusios tvarkos griovimas ar ramybės drumstimas?
Kas teikia jėgos įveikti visus prieštaravimus, visus priešininkus? Pasak arkivyskupo, pats Jėzus savo artuma žmonėms duoda jėgos, kad Jo žinia sklistų pasaulyje. Taip atsiranda kankiniai, dėl Jo aukojantys ir savo gyvybę. Arkivyskupas priminė palaimintojo Teofiliaus Matulionio laikyseną per tardymus bei citavo apaštalo Pauliaus apsigynimo kalbą teisme, kurioje matome pagarbią laikyseną, tvirtumą tiesoje. Homilija užbaigta paraginimu būti įkvėptiems tokių pavyzdžių, persiimti apaštalo Pauliaus nusiteikimu, kurio labai reikia šiame neretai iš visų pusių spaudžiančiame laike.
„Mokytojas yra panašus į Jėzų, nes Jėzus irgi buvo mokytojas. Ir Jam ne visada sekėsi perteikti savo mintį, kai Jo mokiniai nesiklausė, nepriėmė. Bet žinome, jog galop mokinių širdys buvo perkeistos. Tad Jėzus yra mūsų visų, bandančių Gerąją naujieną dovanoti kitiems, paguoda, nes žinome, jog kito kelio nėra. Šis kelias yra dangaus kelias“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, kuris liturgiją užbaigė padėkodamas žmonėms, kurie rūpinasi skelbti ir liudyti Jėzų jaunimo tarpe.