Gegužės 8 dieną Kauno akademinės sielovados komanda universitetų bendruomenę pakvietė stabtelėti ir leistis į Atsinaujinimo dieną bei geriau pažinti šv. Juozapą, kurio metus minime. Atsinaujinimo dienos programa buvo transliuojama Kauno arkivyskupijos YouTube ir Facebook paskyroje. Dalyviai turėjo dvasinio pokalbio galimybę su universitetų kapelionais virtualiai Zoom platformoje bei prieš šv. Mišias iš anksto susitarę susitikti gyvai ir priimti Sutaikinimo sakramentą. Atsinaujinimo dieną sudarė trys mokymai, o programą vainikavo šv. Mišios.
Mokytis klausytis Dievo balso visą gyvenimą
Pirmąjį mokymą pristatęs kunigas redemptoristas, VDU kapelionas Rastislavas Dluhý kvietė pažvelgti į šv. Juozapą, kuris išgirdo Dievo balsą ir Jo klausėsi. Kun. Rastislavas priminė, kad šv. Juozapas yra kilęs iš Dovydo giminės; būtent Dovydo sūnus karalius Saliamonas buvo žinomas kaip išmintingiausias valdovas. Šios giminės palikuonis ir buvo šv. Juozapas. Tačiau kalbėtojas pabrėžė, kad viena iš labiausiai susižavėjimą keliančių Juozapo savybių buvo gebėjimas klausytis Dievo.
„Mes visi galime klausytis pokalbių, paskaitų, konferencijų, bet mokėti klausytis Dievo balso yra visai kitas lygis. Esame įpratę klausytis žmonių balsų ir garsų. Tad galime užduoti klausimą: kaip Juozapas suprato, kad jam kalbėjo Dievas? Paprastas atsakymas – tai nebuvo pirmas kartas, kai jis išgirdo Dievą. Jo klausytis Juozapas mokėsi visą gyvenimą“, – kalbėjo kun. Rastislavas. Ir nors Šventajame Rašte nėra nei vieno tiesiogiai šv. Juozapo ištarto žodžio, tačiau yra nemažai aprašymų, kaip jis klausėsi ir išgirdo Dievą.
Kapelionas kvietė kiekvieną sau užduoti klausimų: ar mes meldžiamės? Ar nuolat meldžiamės? Ar klausomės Dievo? Ar sugebame laukti ir klausytis? Ar sugebame tiesiog atsisėsti su Viešpačiu ir tikėdami žiūrėti į Jį tyloje be žodžių, lygiai taip pat, kaip mylintys žmonės žiūri vienas į kitą nereikalaudami žodžių? Ar mūsų širdis moka klausytis, pajausti Viešpaties buvimą? Būtent taip Dievo balso klausėsi Juozapas, ir kiekvienas iš mūsų galime to mokytis iš šio tylaus šventojo, apie kurį liudija jo veiksmai, o ne žodžiai.
Būti Tėvo meilės ženklu kitiems
Antrasis Atsinaujinimo dienos prelegentas kunigas redemptoristas, VDU kapelionas Peteris Hertelis kvietė į šv. Juozapą pažvelgti kaip į įžymybę, iš kurios galime gausiai pasisemti įkvėpimo, kaip neretas jaunas žmogus semiasi žvelgdamas į nūdienos ryškias asmenybes – aktorius, dainininkus bei kitus viešojoje erdvėje mirgančius asmenis. Žvelgti į paprastą, neišsiskiriantį šv. Juozapą, nes būtent šis paprastumas ir paskatina semtis iš jo įkvėpimo. Tylus, atrodytų, niekuo neišsiskiriantis Juozapas labai svarbus krikščionybės istorijoje. Jis buvo dailidė. Kaip aprašoma Biblijoje, buvo teisus ir teisingas vyras, ir tai gali būti pagrindimas, kad teisingumu vadovavosi ir savo darbe.
Tad jo įkvėpti, galime savęs paklausti: kaip mes kiekvienas darome tai, kas yra mūsų atsakomybė? Ar norime tai atlikti kuo geriau? Būti geresni, vykdyti savo atsakomybę kiek įmanoma geriau? Tebesitęsiant pandemijai, galima savęs paklausti ir apie tai, kaip mes naudojame šį mums duotą laiką. Ar išnaudojame jį prasmingai? Kun. Peteris kalbėjo: „Juozapas buvo konkretus Dievo Tėvo meilės ženklas tiek Jėzui, tiek ir Marijai. Marija ir Jėzus buvo dangiškojo Tėvo meilės ženklas Juozapui. Tu esi Tėvo meilės ženklas tiems, su kuriais šiandien susitinki šeimoje, universitete, bendrabutyje. Jie yra tau ženklas – kažką svarbaus Dievas nori pasakyti per tą ženklą mums–tau. Ir nors niekas iš mūsų nėra be klaidų, be nuodėmės, tegul kiekvieno mūsų gyvenime netrūksta paties svarbiausio: konkrečiais meilės veiksmais išreikšto Dievo buvimo šiame pasaulyje.“
Dievo mums numatytas kelias, kurio nesugebėtume patys suplanuoti
Trečioji dienos programos dalis buvo KTU studentų atstovybės prezidentės Kristės bei Vilniaus universiteto absolvento, šiuo metu Kunigų seminarijos auklėtinio Lino Braukylos diskusija. Joje pašnekovai kvietė pažvelgti į lūkesčius, kuriuos kiekvienas buvome ar esame išsikėlę studentavimo laikotarpiu ir kaip dauguma jų žlugo. Kristė ir Linas akcentavo, kad norint surasti mylimą žmogų „reikia sekti tokia tvarka: pirmiausia išmokti mylėti ir tada surasti žmogų, kurį galėtum mylėti“. Kalbėtojai pabrėžė, kad nors išsikeliame sau nemažus lūkesčius, kurie neretai žlunga, tačiau būtent Dievo mums planuotas kelias yra mūsų kelias ir toks, kokio net bandydami suplanuoti neįstengtume aprėpti ir suprasti.
Vakare akademinė bendruomenė buvo pakviesta jungtis ir drauge švęsti šventąsias Mišias, kartu stabtelėti maldoje ir dėkoti Tam, kuris mus sukvietė. Šv. Mišioms vadovavo KTU kapelionas kun. Petras Pichas, koncelebravo VDU kapelionai kunigai Peteris Hertelis ir Rastislavas Dluhý.
Kauno akademinės sielovados bendradarbių informacija
