Nuotraukos – Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos
„Ši diena primena mums Dievo malonę. Tautos kankinė Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė perlaidojama jos gimtojoje parapijoje – Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje prisimenant jos herojišką dorybę, kai išlaikiusi gyvenimo egzaminą net mirties akivaizdoje nesuabejojo dėl skaistumo dorybės išsaugojimo ir paliko mums tikėjimo liudijimą – tokios galios tikėjimo, kurio net mirtis negali įveikti“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, gegužės 29 d. vidudienį vadovaudamas šv. Mišioms šio perlaidojimo proga su pačia svarbiausia intencija: kad Viešpaties valia vieną dieną Elena Spirgevičiūtė būtų paskelbta palaimintąja.
Šv. Mišias koncelebravo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius, Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas Ramūnas Norkus, bylos vicepostulatoriai kunigai Nerijus Pipiras bei Robertas Urbonavičius, kiti kunigai. Giedojo solistė Rita Preikšaitė ir jos vadovaujami giesmininkai.
„Kartais tiesos liudijimui reikalinga net gyvenimo auka. Taip žmogus paliudija, kad tiesa yra didesnė nei pats gyvenimas, negu laikinoji tikrovė, nes ji priklauso amžinybei, ir tiesos liudytojas tampa Dievo karalystės liudytojas. Matydami žmoguje tokias pajėgas, kad jis gali atsilaikyti prieš mirties baimę, suprantame, kad Dievas veikia – konkrečiu būdu per žmogaus gyvenimą. Mūsų tauta galėjo tuo įsitikinti per daugelio mūsų kankinių istoriją“, – sakė arkivyskupas, primindamas, jog Šventasis Sostas 1999 m. lapkritį yra išreiškęs pritarimą pradėti Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos (arba kankinystės deklaravimo) bylą tuomečio arkivyskupo, dabar kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ prašymu.
Šia proga arkivyskupas Kęstutis Kėvalas šv. Mišių homilijoje priminė ir Spirgevičiūtės biografiją, kuri apima vos 20-ies metų gyvenimą, nutrūkusį 1944 m sausio 3 d., kai Elenutė apsisprendė verčiau mirti, nei padaryti nuodėmę, ir su namiškiais atsisveikino padarydama kryžiaus ženklą. Netrukus niekšiškas šūvis „užantspaudavo“ merginos tikėjimą ir dorą. Yra paliudyta, jog paskutinį kartą ji dar bandė persižegnoti.
Elena Spirgevičiūtė 1957-aisiais, naikinant Kaune senąsias kapines (Vytauto prospekte), buvo perlaidota Eigulių kapinėse, o dabar sugrįžo į gimtąją Šv. Antano Paduviečio parapiją (jos tėvų namai, kur ji pasitiko mirtį, stovėjo Tvirtovės al.)
Sutikti savo parapijoje Elenos Spirgevičiūtės, atėjo nemažas būrys kauniečių, parapijos žmonių – juk būtent jų mieste ir parapijoje dabar Elena Spirgevičiūtė, po šv. Mišių palaidota šventoriuje įrengtoje kapavietėje, taps dar artimesnė ir lengviau pasiekiama visų maldai prašant užtarimo. Savo sesės skautės Elenos pagerbti atvyko ir skautų organizacijos narių.
Šio perlaidojimo proga Eleną Spirgevičiūtę katechezėje pristatė kunigas Nerijus Pipiras, o prie kapavietės kunigas Robertas Urbanavičius pasidalijo, jog istoriniai šaltiniai liudija, kad Elenos Spirgevičiūtės laidojimo dieną, 1944 m. sausio 6-ąją, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia irgi buvo pilna žmonių. Jau tada žmonės liudijo pastebėję Elenos trauką: paprasta mergina, jos poelgis pažadino daug, ypač jaunų, širdžių.
„Tai ne pabaiga, o tik pradžia“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, užbaigdamas apeigas ir primindamas, jog ir šiandien Dievo tarnaitė gali būti užtarėja, pagalbininkė visų rūpesčiuose. Patirtą ypatingą jos užtarimą kviečiama paliudyti, ir tai prisidėtų prie visų laukiamos beatifikacijos bylos nagrinėjimo sėkmingos baigties. Elenai Spirgevičiūtei giliau pažinti pasitarnaus ir ką tik išleistas jos dienoraštis „Kai žemė dangų bučiavo“ (sudarytojas vyskupas Algirdas Jurevičius, išleido VšĮ Carito leidykla „Artuma“).
Juozo Kamensko nuotraukų fotoalbumas >>
Malda prašant Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės paskelbimo palaimintąja
Viešpatie Jėzau Kristau, mažųjų ir nekaltųjų Gynėjau,
savo tikinčiajai Elenai Tu suteikei malonę pasipriešinti nedoriems užpuoliko kėslams, padėdamas pasirinkti garbingą kankinystę.
Padaryk, kad mes, turintys kovoti su įvairiomis pagundomis bei ydomis, galėtume džiaugtis Tavo Tarnaitės šventumo pripažinimu Bažnyčioje ir sulauktume jos užtarimo bei pagalbos. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
(Imprimatur arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ)
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
