Nuotraukos – Agnietės Čisler
Didžiuosius atlaidus Šiluvoje rugsėjo 9-ąją pratęsė jaunųjų piligrimų būriai, pripildę šventovę vaikiško džiaugsmo, jaunatviškų šypsenų, giesmių. Šią Mokslo ir ugdymo dieną buvo meldžiamasi su darželių, mokyklų, kolegijų, universitetų bendruomenėmis – vaikais, moksleiviais, gimnazistais, jaunuoliais, mokytojais ir dėstytojais, ugdymo įstaigų vadovais iš visos Lietuvos, atvykusiais dalyvauti gyvai ar mielai prisijungusiais per transliacijas.
Didžiąją dalį atvykusiųjų sudarė Katalikiškų mokyklų asociacijos vienijamos katalikiškų ugdymo įstaigų bendruomenės – iš Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Kretingos, Alytaus, Klaipėdos, Telšių; net ir patys mažiausieji – iš Panevėžio darželio „Gintarėlis“, iš Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio montesori mokyklos bei kt.
Gyvai šurmuliuojančią, įvairiaspalvę minią, susirinkusią aikštėje ar abipus jaukiai įsikūrusią ant žolės, pirmasis pasveikino kunigas Vincentas Lizdenis, kuris, be kita, atkreipė dėmesį, jog į Šiluvą visus surinko tikėjimo malonė, tačiau daugybė brolių ir seserų nepriima ar kitaip vertina Dievo tikrovę.
Tačiau be Dievo Kūrėjo, pasak kunigo Vincento, neįmanoma ugdyti žmogaus – Dievo kūrinio. „Krikščionis ugdytojas daro Dievo darbą – be Dievo baisu ir pavojinga būtų ugdyti, tai yra kurti žmogų“, – kalbėjo kunigas Vincentas. Jis padrąsino priimti „ugdymo kančią“, savo ribotumą, klaidas – juk Kristus jau yra prisiėmęs visą atsakomybę ir kenčia už žmogų.
„Ir iš jūsų, vaikai, mokosi jūsų mokytojai – jus mokydami kad ir batus užsirišti, jie moko labiau mylėti. Leiskite savo mokytojams jus mylėti“, – sakė kunigas Vincentas, paprašydamas vaikų ant savo darbo stalo pasistatyti kryželį.
„Būkime Dievo reikaluose, kaip Jėzus sakė: „Man reikia būti savo Tėvo reikaluose“, – šiais žodžiais visus pakvietė į iškilmingą Eucharistiją jai vadovavęs Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Koncelebravo arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ bei kunigai, atvykę iš įvairių Lietuvos vietų, tarp jų ir vadovaujantys ugdymo sielovadai.
Šios Eucharistijos pagrindinę intenciją – už mokymo ir ugdymo bendruomenes, kad jose būtų gerbiamas žmogaus orumas ir skatinamas asmenybės augimas – vėliau visuotinėje maldoje papildė prašymai už karų ir nepriežiūros skriaudžiamus vaikus, kad ir juos pasiektų mokslo šviesa, ir už niekieno vaikus – kad rastų mylinčius globėjus.
Moksleiviai, priėmė pakvietimą aktyviai dalyvauti liturgijoje: giedojo, skaitė skaitinius, nešė atnašas. Piligrimų maldą ir širdis skaidrino Kauno „Vyturio“ gimnazijos choras. Savo piligrimystės intencijas prie altoriaus atnešė Vilniaus Šv. Juozapo mokyklos moksleiviai, o duoną ir vyną visų vardų – mokytojai.
„Dievas yra tikrai be galo nuostabus!“ – homilijoje sakė vyskupas Jonas Ivanauskas, pabrėždamas, jog tikėjimas yra pažinimo kelionė, kurią visi keliaujame, o Dievo meilės pažinimo džiaugsmu apdovanojamas nuolankus žmogus.
Darsyk pakviesdamas pakeliauti išklausytos Evangelijos puslapiais (Lk 2, 41–52), ganytojas atkreipė dėmesį į dvylikametį Jėzų, kuris pasiliko Jeruzalės šventykloje apmąstyti Tėvo valios. Tai įmanu suprasti tik vėlesnės Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo perspektyvoje. Homilijos klausytojai padrąsinti gyvenimo sunkumus, sunkiai paaiškinamus dalykus, kaip Marija, apmąstyti Dievo žodžio šviesoje.
Tęsdamas atvirumo ir nuolankumo mintį, ganytojas atkreipė dėmesį, jog žmogaus talentai, pasiekimai skirti ne puikuotis, didžiuotis, bet gėrėtis nuostabiu Dievo malonės veikimu.
„Tegul Viešpats, apdovanojęs mus protu ir tikėjimu, leidžia mums nustebti Jo maloningumu mums, susižavėti, kaip tie Emauso mokiniai, kurių širdys buvo užsidegusios, koks nuostabus yra Dievas savo meile žmonėms, kaip brangus kiekvieno mūsų gyvenimas, brangūs žmonės šalia mūsų. Tegul Marija, iš arti Jėzų supratusi Jo Motina, bus ir mums mylinti mama ir mokytoja“, – sakė homiliją užbaigdamas vyskupas Jonas Ivanauskas.
Atėjus šv. Komunijos laikui, po aikštę pasklido jaunųjų savanorių geltonieji skėčiai – savanoriai per visą aštuondienį tampa rūpestingu, pasirengusiu pasitarnauti atlaidų veidu kiekvienam atvykstančiam piligrimui.
„Vaikai ir suaugusieji – kokios stiprios jungtinės maldos pajėgos“, – džiugiai sakė arkivyskupas Kęstutis, Eucharistijos pabaigoje pakviesdamas suaugusiuosius paploti kantriesiems vaikams. Arkivyskupas šia proga dėkojo visiems vaikų ir jaunimo ugdytojams.
Vakaro šv. Mišiose melstasi už šeimas, kuriose būtų mokomasi tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu bei vieno kitu. Pasak kunigo Ramūno Norkaus homilijos, tikėjimą vaikai jau turėtų įžvelgti mamos ir tėčio bendravime. Raginta tikėjimą perduoti be paviršutiniškumo, be prievartos. Jaunimas tik iš liudijimo gali suvokti perkeičiantį tikėjimo grožį.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
